Naujas ff " Muzika kuri sujungė mus".

Man irgi patiko. Gera dalis xDDD

Marijuks rašo:: Jei nepažinočiau tavęs, Gooda, žodžiai 69 arba 'greitukas' nieko nereikštų ir aš net nekreipčiau dėmėsio, bet kadangi pažįstu tave, žinau, kad rašydama tai, galvojai apie Alexo 'apatinius baltinius' :DŽodžiu, nesvaikit, bent šiandien ilgesnės dalies TIKRAI nereikėjo, nes viskas ir taip aišku bei neištempta.
Taigi, Goodule bučkis tauuuu : *
Daaaar!

omg, ačiūū : D

bet tu ir aiškeregė... rimtai galvojau ir dar ne tik apie juos : D

Šauniai ten su ta 69 xD, smagu buvo tik trumpa dalis ...

patiko patiko.... :44:
aisku, kad lb laukiuuu dar ;D :44:

Pranešimų skaičius : 278 Join date : 2009-06-03 Age : 31

Lauksiu dar;}

69 poza xDD
kai įsižiūrėjau į šituos skaičius - lūžau.
Dar :34:

Tokia tipiška dalis, kaip ir praeitame mano ff, bet ilgesnėėė :DD

VIII dalis

-Labas. Ką ? Susitikt?-suakmenėjau.
-Na..na taprasme pasimokyti groti smuiku – atkirto jis.-Aš šiandien atvažiuoju pas tėvus, o ten dažniausiai nebūna ką veikti – paaiškino, aš visa garavau lyg katik išviręs kavos puodelis.
-Tai žinoma. Galime susitikti prie to ežero, kur dažniausiai miestelėnai vasarą maudosi. Ten labai atpalaiduojanti aplinka – pasiūliau.
-Gerai susitinikam ten, antrą valandą su instrumentais ir gera nuotaika! Lauksiu! Iki pasimatymo ! –jaučiau, kad jis šypsosi.
-Iki – nuspaudžiau raudoną mygtuką.
Į kambarį įėjo mama:
-Su kuo eisi susitikti? – užsipuolė mane ji.
-Su Alexanderiu – bandžiau ją užgesinti, bet manau nepavyks.
-Ką? Susitikti? – suakmenėjo.
-Na..na taprasme pasimokyti groti smuiku – atšoviau, su plačia šypsena kuri beveik siekė ausis.
Apsidairiau aplink savo kambarį, ten aptikau daug Alexo šypsenų, priėjus prie vienos pabučiavau į žandą. Popieriaus skonis! Fantastika!
Reikia pradėti ruoštis, nors dar iki pasimatymo..ptiu..pamokos geros trys valandos, su mano greičiu tai mažoka.
Išlipusi iš dušo ėmiau kuistis spintoje ir mėtyti drabužius vieną po kito į orą nerasdama sau tinkamo. Galiausiai aptikau, patinkančią baltą suknutę ant petnešėlių ir net nesekečią kelių, prie jos priderinau baltas basutes. Plaukus susirišau į kuodelį, taip žymiai padogiau groti smuiku. Nenorėjau atrodyti kaip barbė su toną ‚špakliaus‘ ant veido, todėl pasirinkau naturalumą –tušą ir lūpų blizgesį. Išsidžiovinus plaukus, pasmaksojus televizorių, apsirengiau. Buvo likęs tik pusvalandis. Persimečiau per petį lengvai nertą tašelę, užsisegiau basutes, rankoj smuikas, šypsena iki ausų ir marš pro duris! Kelias nebuvo ilgas, nes labiausiai laukiau šio susitikimo ‚kaltininko‘.Alexanderis jau sedėjo ant suoliuko ir laukė. Šiandien jis atrodė kaip niekad gražiai, šviesiai mėlyni džinsai, balta aptemta maikutė, susivėlę plaukai ir tos pačios gundančios rudos akys.
-Labutis. – atsistojo ir apkabino mane.
-Labas. –atsakiau tuo pačiu. OMG! Aš kelias sekundes pabuvau jo glėbyje..
-Kokia graži šiandieną mano mokinė – timtelėjo lūpą.
-Ačiū.m bet nekitoks ir mano mokytojas – užsidegiau aistra nuo jo žvilgsnio ir jaučiau, kad galiu būti nevaldoma, bet ačiū, Dievui susitvardžiau. Po valandos ištiso grojimo kartu atsisėdome ant suoliuko ir grožėjomės gamta. (Na tiesa pasakius jis grožėjosi gamta, aš tai juo):
-Marija, kaip tavo mama gyvena? –Ji vis dar pakvaišusi dėl Rybako? –juokėsi.
-Pakvaišusi..pakvaišusi.. mane bando susirgdyti šia liga.. – omg! Kam aš tai pasakiau jam?
-Tai aš pasistengsiu tave išgydyti – nusijuokė.
-O tu pamatytum mano kambario sienas, suprastum, kad man nepadės jokie gydytojai, nes aš įsimylėjau tave..kaip ir daugelis tų ‚cypuoklių‘ kurios tik ir galvoja apie tavo ‚apatinius baltinius‘. – ne nu aš trauma.. kas man leido jam tai pasakyt?
-Ai, Alexai vistiek tau nesvarbi tema ir jau ‚atgyvenus‘, galbūt net atsibodus.. pašnekėkim kanors kito – šypsojausi.
- Man svarbi ši tema.., bent jau su tavimi..-paėmė jis mano ranką į savo delną..

OMG, kaip romantiška... :44:
lauksiuuu teeeesiniooo :44: :16:

Jėga, tai jėga, bet tada vadinasi, kad Alexanderis mažų mažiausiai pedofilas šitoj FF bus :D
Neesmė karooočia :D
Laukiu daaaaar! :)

Jo. Pedofilija. xD Aš vis dar tikiuosi, kad jos mama tokioj srity pasireikš. xD Tęsinio. :)

patiko "(Na tiesa pasakius jis grožėjosi gamta, aš tai juo)" ir "ne nu aš trauma.. kas man leido jam tai pasakyt?" :D

Laukiam, laaaaaaukiam toliau.

ačiū, kad skaitot :D

siaube kokia romantikė :44:

Omg omg, greičiau tik kitos dalies :44:

Pranešimų skaičius : 430 Join date : 2009-06-25 Age : 29

Goda, noriu paklausti, ar sekančioj dalį Alexas užvers Marę? : D
kaip bebūtų, laukiu dar : DD

Marė palauks dar :DD

Gal šiek tiek greitai čia šitaip gavosi, bet esmės dar nežinote,.
Beto dalis trumpoka ir nelabai jau ir gera, nes didesnę dalį darbo dedu į Jūnaitės konkursą :)

IX dalis

-Nesupratau?! – surėkiau ir atitraukiau jį nuo savęs, kaip jis lenkėsi mane bučiuoti.
-Ko nesupranti? – nustebo.
-Ei, baik negalima daryt tokių nesamonių, tu man tinki beveik į tečius! Alexai.. – kalbėjau labai rimtai, o mano svajonė pasibučiuoti su juo taip ir liko tik svajone..
-Ar svarbus tas amžius? Tu tokia graži ir miela.. – apkabino mane per pečius.
-Graži..miela..baik, nenoriu isterijų, bet supranti, kad aš esu dar vaikas! Ir nepradėk su manimi nieko, sakau nuoširdžiai, kad ir kaip būčiau dėl tavęs išprotėjus – žiūrėjau į jo rudas akis, kurios taip ir traukė tiesiai į save.
-Šš..Marija – pridėjo pirštą prie mano lūpų, o atitraukęs į jas įsisiurbė. Viskas truko geras dvidešimt sekundžių..taip aš tuo metu skaičiavau. Atistraukiau:
-Bet tu ir kiaulė! –bandžiau tai pasakyti labai rimtai, tačiau nepavyko ir pradėjau juoktis.
-Kriu.Kriu! Bet juk tau patiko?! – paklausė su plačia šypsena veide.
-Tai aišku, kad patiko. Žinoma. Bet jau sakiau nereikia tokių dalykų..-paliečiau savo lūpas ir išlemenau:
-Aš jau eisiu..Man metas. – banžiau eiti, bet Alexas mane pagriebė už rankos ir pakštelėjo į žandą.
-Iki, Marijuk! Tu dar pagalvok! – mirktelėjo akį ir nuėjo.
Namo žygiavau su šypsena iki pat ausų, bet ne aš greičiausiai strikinėjau kaip kiškis ir tik galvojau apie tas dvidešimt ar daugiau sekundžių kurios taip stipriai pakeitė mano gyvenimą. Manau ta pamoka buvo tik priedanga.. ištikrųjų Alexas norėjo mane kviesti į pasimatymą, bet galvojo, kad nesutiksiu todėl pasiūlė groti smuiku. Esu per daug kvaila, kad galėčiau būti su tokia ryškia Norvegijos žvaigžde..Tai tikrai didelė..visiška nesamonė! Net nepajutau kaip užsisvajojau apie tą nelemtą bučinį. Staiga mane iš meilės svajų pabudino laabai garsus mašinos pyptelėjimas.. Daugiau, kad ir kaip norėčiau neprisimenu visiškai nieko..

jaučiu,kad ant galo kazkas ten negerai bus ;/
bučinys.... ;****
aj, tesinio noreciau ;DDD

Avarija. Taip jai ir reikia, juk užlaužt Alexą reikėjo. :)

Gera dalis. Ai, visos tavo geros. :D
Tęsk, Gooda. :D

linksma ir romantiška dalis, lauksiu tęsinuko :mirkt: , o tas Alexas tai tikras šelmis xD

Ach...Tęsinio... :51:

Uch tas Alexas koks greitas...;DDD laukiu tęsinio;]

Jo, greit užlaužė :D

Nu juk Alexas visad sumeta greituką :DD , o dabar.. tęsinys.
Va čia tokia įvykių kulminacija ir nieko daugiau. Gero skaitymo :DDD

X dalis

Palata. Atsibudau, tiesiai į mane žiūrėjo tos pačios ryškiai rudos akys, burna šypsojosi ir matėsi dantys.
-Kur aš? – sugebėjau tik tiek ir tepasakyti.
-Ar tau viskas gerai? Marija? – susirūpino jis ir palietė mano skruosta ranka.
-Žinok, jaučiuosi kaip naujai gimus ! Tai aišku, kad ne viskas gerai.. Juk nebūčiau čia tada. – nusišypsojau, bet pajaučiau skausmą veide. Apsičiupinėjau. Veidas buvo pilnas šašų ir nubrozdinimų, rankos taip pat.
-Alexai, kas man buvo? – paklausiau antrą kartą ir užsimerkiau. Negalėjau pakęsti šlykštaus skausmo.
-Įvyko avarija..bet dabar pailsėk, svarbu, kad tu gyva ir sveika – glostė mano plaukus.. kurie jaučiau, kad atrodo blogiau už šieno kupetą.
-O iš kur tu čia? – atsimerkiau pamatyti ir vėl tą skanų vaizdą.
-Kaip čia pasakius.. Tave partrenkė mano tėtis, jis dabar aiškinasi su policija.
-Ką? O jo nenubaus? Čia aš kalta! Aš nemačiau kur einu! – surėkiau ir pradėjau spurdėti.
-Ša. Ramiai, viskas gerai, viskas susitvarkys – pabučiavo jis man į kaktą, aš šyptelėjau.

Kitą dieną mane išleido namo. Atrodžiau klaikiai! Visas veidas buvo apklijuotas pleistrais, galvojau išprotėsiu. Ačiū Tau, Viešpatie, bent už tai, kad likau gyva ir sveika (truputį sveika, fiziškai ir psichologiškai). Bet Alexas..Ką? Nejau jis mane myli? Čia būtų geriau nei septyni Pasaulio stebuklai. Ir keista, kad mama ant manęs nerėkė, jog esu tokia žiopla ir manęs vos nesutraiškė mašina kaip mėsą mėsmalėje. Ne.. manau ji laiminga, vien todėl, kad neužsibaigiau kaip kiaulė skerdykloje. O ką man sakyti tam, aistringam berniukui? Aš jį myliu! Aš jo noriu! Noriu ir atiduoti visą gyvenimą jam, tačiau..man penkiolika, o jam dvidešimt trys.. aš dar vaikas!..
Staiga išgirdau skambutį į duris.

» New FF arba "Mano naujas gyvenimas"
» Kelionė pas "dievaitį".PABAIGA