Naujas ff " Muzika kuri sujungė mus".

Ahoi ! Goda grįžo ir labai greitai, sumaniau rašyti antrą ff, manau šitas gal labiau pasiseks, o gal ne.
Todėėl Jūsų teismui. ((:

Mano pasakojimo herojė yra Marija. Už kelių dienų jai sueis 15-iolika metų. Marijai daug kas pavydi žydrų lyg jūra akių ir garbanotų ‚barbiškų‘ plaukų. Mergina prieš metus apsigyveno Norvegijoje kartu su mama (jos tėtis tragiškai žuvo avarijoje) iki tol gyveno Lietuvoje. Marijos mama yra labai įkiri ir vis bando ją užrašyti į Muzikos mokyklą. Kaip viskas klostysis toliau sužinosi 25 dalių pasakojime „Muzika kuri sujungė mus“.


I dalis

-Mama, jau grįžau ! – surėkiau vos įžengusi pro duris. Nekenčiu aš tos kvanktėlėjusios mokytojos.. Ir kaip įmanoma gerais pažymiais baigti mokslo metus, jei patį pirmą jų mėnesį man įpylė dvejetą už nieką..
-Ką nors valgysi? – paklausė mama.
-Nenoriu, todėl nevalgysiu – gana piktai atšoviau.
-Marija, kokia tau širšė įgėlė? – priėjo ji prie manęs kol segiausi batus.
-Su dvejom akim ir straubliuku – pasiėmiau kuprinę ir nudundėjau į viršų. Įžengusi į savo valdas įsijungiau kompiuterį ir tradiciškai suvedžiau savo pamėgtą Lietuvišką Fanų klubą : www.alexrybak.forumlt.com Jūs tik nepagalvokit, kad aš šitą burunduką iki ausų įsimylėjus kaip kitos ! Aš nemoku mylėti žvaigždžių, aš moku tik rinkti popiergalius ir kabinti juos ant sienos. Dar kartais kanors įsigrūdu į savo ‚žvaigždišką‘ papkę, o laisvalaikiu mėgstu sviesti visas žvaigždes iki lubų ir kol jos krenta sugalvoti norą. O dabar laikas fotosesijai į ‚oniuką‘. Pasikreipsiu į vieną šoną, į kitą. Keliasdešimt minučių su ‚fotošopu‘ ir aš tikras modelis.
-Marija, tu dienų dienas kniurksai prie to kompiuterio, geriau lankytum kokį būrelį. O jeigu išmoktum groti smuiku? – netikėtai įėjusi į kambarį mama pradėjo berti savo pasiūlymus.
-Ne ne ne ! Tikrai neee ! – rėkiau.
-Jei aš tave užrašyčiau į pamokas pas patį poną A.Rybaką? – pasiūlė ji.
-Mama, gal tu juokus mėgsti? Pas Alexanderį aš groti tikrai neišmoksiu, o tik sedėsiu visą pamoką ir spoksosiu į jį. Juk tu pati žinai. – paaiškinau.
-Tai geriau spoksok į jį, o ne į jo nuotraukas gadindama akis. Galėtum pavizdžiui po kokios pamokos pakviesti jį pas mus išgerti arbatos. – nusišypsojo.
-Žinai? Jeigu tu pati esi jį įsimylėjus, tai lankyk tas pamokas, susituok su juo, pridarykit man broliukų ir sesučių ir laimingai sau gyvenikite – juokiausi, net pilvą skaudėjo. – O dabar netrugdyk, man skauda galvą ir dar turiu paruošti begalę namų darbų..



tęsti?

Citata :

-Marija, tu dienų dienas kniurksai prie to kompiuterio, geriau lankytum kokį būrelį. O jeigu išmoktum groti smuiku? – netikėtai įėjusi į kambarį mama pradėjo berti savo pasiūlymus.
-Ne ne ne ! Tikrai neee ! – rėkiau.
-Jei aš tave užrašyčiau į pamokas pas patį poną A.Rybaką? – pasiūlė ji.
-Mama, gal tu juokus mėgsti? Pas Alexanderį aš groti tikrai neišmoksiu, o tik sedėsiu visą pamoką ir spoksosiu į jį. Juk tu pati žinai. – paaiškinau.
-Tai geriau spoksok į jį, o ne į jo nuotraukas gadindama akis. Galėtum pavizdžiui po kokios pamokos pakviesti jį pas mus išgerti arbatos. – nusišypsojo.
-Žinai? Jeigu tu pati esi jį įsimylėjus, tai lankyk tas pamokas, susituok su juo, pridarykit man broliukų ir sesučių ir laimingai sau gyvenikite – juokiausi, net pilvą skaudėjo. – O dabar netrugdyk, man skauda galvą ir dar turiu paruošti begalę namų darbų..

Nerealiai ;DDDDD
Dar ;D

Nerealus dialogas. Žinoma, kad tęsinio, :)

Daaar. Sarkazmas, ironija (mm).

Karoooočiaaa. :D
Draugė mano pasistengė greičiau parašyt : *
Tęęęsk, zuikyti ;)

Na įdėsiu įdėsiu, tik nežinau kaip jis jums pasirodys, beje mano dalys bus trumpos :)

II dalis

Kodėl ji mane taip nori užrašyti į tas smuiko pamokas? Nejau tik dėl to Rybako? Kodėl siūlo, kai mato, kad nėra man nei nuotaikos nei noro ? Gal ji nori, kad aš su juo susiporuočiau? Na jau ne, dabar neporavimosi metas. Bet tiesą pasakius iš tikrųjų norėčiau kokios įdomesnės veiklos, išmokti ką nors naujo, bet žiogelis su smuikeliu padėk, Dievuli, tikrai nebusiu..
-Maryte, gal nueitum į parduotuvę duonos? – paklausė manęs mama.
-Kas per Marytė? Kodėl ne Pranukas? Mama, malonu susipažinti aš Marija, gerai tuoj nueisiu. – skemenuodama pasakiau ir visai nenorėjau niekur eiti.

-Parnešiau duonos specialiai tau su Rybako atvaizdu, galėsi įsirėminti ant sienos, bet ačiū, Dievui, kad dar jo ant ‚šikpopieriaus‘ viršelio nekiša.
Grįžusi į savo kambarį užsileidau daina „Song from a Secret Garden“. Pasiklausiusi supratau, kad tai kažkas nerealaus. Jeigu pamatyčiau Alexanderį gyvai ir dar grojant šią dainą turbūt išsilydičiau kaip sūris mikrobangėje. O gal groti su smuiku nėra taip blogai? Nee, bet aš nenoriu groti.. Tikrai nenoriu, tuo labiau pas jį, nes dar alpdama pasidursiu su smuiko lazdele.., o poto visi verkšlens prie mano kapo, laikraščiai rašys, kad Alexas mane padūrė. Ak, bet velniop tas mintis, žinot ką? Aš noriu groti smuiku !
-Mama! Mama! Aš noriu groti smuiku! – rėkiau, bėgdama laiptais žemyn.
-Ką? Tu gal galvą susitrenkei? Prieš valandą pasiūlei pačiai lankyti pamokas ir pridaryti tau broliukų ir sesučių! – juokėsi.
-Bet aš persigalvojau ir noriu lankyti tas pamokas. Na bent jau pabandyti.
-Žinai, einam dabar pat tenai, kol dar neapsigalvojai ir užsirašyk. Tik palauk truputėlį aš bėgu pasidažysiu. – pasakė mama lėkdama prie veidrodžio.
-Nesidažyk, mamyt, vistiek Alexanderis į tave dėmesio tikrai neatkreips – juokiausi.
-Ale tikrai, tai bent nors lūpas pasidažysiu – išsitraukė lupdažį.
-Tai gal dar plastinę operaciją pasidaryk? – pasiūliau. –Gerai, gražu. Einam – išbėgau į kiemą.
-Aš grosiu !

Man ta mama patinka. xD

Be komentarų. Nežinau ką parašyt. Tyliu.

Cassiopeia.~ rašo:

Be komentarų. Nežinau ką parašyt. Tyliu.

čia blogąją prasme ? :D

Įtartinai į mane panašu :D

Nežinau.

Galėtų ilgesnės dalys būt, bet šiaip įdomu,tęęsinio;]]]]]

o viešpatie :D nespėjau nusišluostyt ašarų, kad baigei gabrielės meilės istoriją, o štai jau Marė bėga pas Rybakiuką :D

Kiek daug ff šiandien naujų! :D nespėju skaityt xD o dar pati noriu parašyt savo xD

ždž, Aleliuja! :D

Kol kas įdomu,tęsinio;)

Žiauriai įdomu ;D

asiu (:

rytoj ;)