FF-Viskas kažkada pasibaigia...PABAIGA.

Tokia, kai kur kvailoka.Sorry...

Tęsinys.
18 dalis.

Pagalvojai, kad tai Alex’as.Bet supratau, kad tai ne jis. Greitai išsilaisvinau iš to KAŽKIENO glėbio.Atsisukau ir siaubo apimta suklykiau:
-SASHA!Čia tu?!
-Tai negi šventas Petras.-nusijuokė Sasha.
-Klausyk, visai nejuokinga.-rimtai pasakiau.
-Nesiparink, taigi aš ne baubas.-lengvabūdiškai nusijuokė Sasha.
-Kur Alex‘as?-įtūžusi paklausiau.
-Ko tau reikia iš to asilo?-su pašaipa paklausė Alex‘as.
-Visu pirma jis ne asilas, o visu antra...
Nepabaigiau, nes man pradėjus sakyti Sasha pradėjo mane bučiuoti.
-Traukis, šlykštyne!-suspiegiau ir skėliau jam antausį.
Atsitraukus pamačiau einantį link mūsų Alex‘ą.
-Pasitrauk.-pastūmiau Sasha ir pradėjau eiti link Alex‘o.
Mums prasilenkinėjant Alex‘as sugriebė mane už riešo.
-Paleisk, skauda,-suinkščiau.
Alex‘as piktai pažiūrėjo į mane ir nieko nepasakęs pradėjo eiti link Sashos.Aš vis dar supykusi apsisukau ir nuėjau prie Noros.
-Nora, tu ne taip viską supratai,-teisinau save.-Jis pabučiavo mane, o ne aš jį.
-Pf... Nereikia man tavo pasiteisinimų.-pyko Nora.
-Bet...
-Baigiame, ok? Einame į vidų.
Prieš nueidama atsisukau, bet nemačiau nei Alex‘o nei Sashos.Įėjome į vidų.Grojo tranki „klubinė“ muzika.Susiradome kitus lietuvius.Puikiai leidome laiką.Vienas tekilos stikliukas po kito, viena taurelė degtinės po kitos, po to jau ėjo brendis, viskis ir t.t. Jaučiausi apsvaigusi.Kaip supratau aš vienintelė iš visos mūsų kompanijos neatlaikiau.
-Viskas, tau užteks.-piktai pasakė Baiba.
Čiut vilkausi, bet iki savo kambario viešbutyje dar atlaikiau, o paskui griuvau į lovą ir labanaktis. Tiksliau labas rytas, nes buvo apie šešta ryto.
Atsibudau.Vos praplėšiau akis.Siaubas.Buvo jau vienuolikta ryto. Pažiūrėjau į telefoną. Turbūt miegojau kaip užmušta, nes buvo penki praleisti skambučiai.Du nuo Noros, du nuo Baibos ir vienas nuo Sashos.Pirmiausia norėjau paskambinti jam, bet man sutrukdė durų skambutis. Siaubingai skaudančia galva atsikėliau ir vos ne vos nuėjau prie durų. Pažiūrėjau pro akutę. Alex‘as. Aidaryt, neatidaryt? Jei atidarysiu ką aš jam pasakysiu, o jei neatidarysiu jis kaip nors atkas mane. Vis dėlto atidariau.
-Labas,-pasakiau šaltai, nes vis dar truputį pykau ant Alex‘o tik nežinau dėl ko.
-Labas.-nusišypsojo jis.
-Ko šypsaisi?-piktai atrėžiau.
-Gražiai atrodai.-pasišaipė.
Dirstelėjau į veidrodį. Atrodžiau taip kaip atrodo žmonės po išgertuvių ryte. Nubėgęs tušas, raudonos akys ir visa kita.
-Atėjai pasišaipyti?
-Šiaip tai ne.
-Tai sakyk ko nori!-užrikau.
-Galiu užeiti?
Pasitraukiau ir jis įėjo. Uždariau duris.
-Tai ko nori?-piktai paklausiau.
-Atėjau pasikalbėti apie vakar.
-O apie ką čia kalbėti?Viskas labai aišku.
-Nelabai...-nusuko akis Alex‘as.
Alex‘as parodė truputį sužeista antakį, kurį slėpė po plaukais. Matėsi, kad neseniai bėgo kraujas.
-O, Dieve.-aiktelėjo.-Čia Sasha?
-Jo.
-Ir ką dabar darysi?
-Nieko.
-Klausyk, gal gali man paaiškinti dėl ko čia atėjai.
-Norėjau tave pamatyti.
-Puiku. Pamatei. Tik nelabai geram stovį.
-Tikrai,-nelinksmai nusijuokė jis.
Man pradėjo svaigti galva.Atsirėmiau į sieną. Akimirką atrodė, kad apsivemsiu.Buvo labai silpna, aptemo akyse. Užsidengiau burną ir greitai nubėgau į vonią. Uždariau duris ir greitai jas užrakinau.
-Toma, tau viskas gerai?!-girdėjau už durų Alex‘ą.
Savo skrandžio turinį išpyliau į klozetą.Atsigėriau iš čiaupo ir išsiploviau dantis.Dar nusiploviau nubėgusi tušą.Atrakinau vonios duris ir išėjau. Tik išėjus, prie durų sutikau laukiantį Alex‘ą.Nuleidau galvą.
-Ei,-rūpestingai ištarė Alex‘as, pakeldamas mano galvą suėmęs už smakro.-Kas buvo?
-Bloga pasidarė.
Jis apsikabino mane ir globėjišku tonu pasakė:
-Tau reikėtų prigulti.
Vis dar buvo žiauriai bloga.Nebuvo jėgų eiti iki lovos.Atsisėdau ant žemės.
-Juk neliksi čia.-pasakė Alex‘as.
-O kodėl gi ne?Nėra jėgų eiti iki lovos.
Jis nieko nepasakė.Paėmė mane ant rankų ir nunešė į lovą.Norėjo kąžką pasakyti, bet suskambėjo durų skambutis.Sunkiai bandžiau keltis.
-Tu gulėk, aš atidarysiu,-pasakė Alex‘as.
Girdėjau kaip Alex‘as atidarė duris.Prie jų iškart pasigirdo riksmai.
-Pasitrauk, kvaily!
Į kambarį įėjo...

Spėjam:D
Sasha? ;D

P.s. Labai įdomu

Mh..
Labai įdomu. :mirkt:
Dar..

Mmm... Įdomiai ;]
Tęsinio :]

Įdėsiu kai grįšiu iš stovyklos.Turbūt.Bet gal bus ir šiandien.

pasistenk kad butu siandien nes ziauriai idomu o jei jau po stovyklos kada tai bus???

Liepos 20, arba 21 dieną.

Vis dar reikia tęsinio?

Tai aišku,kad reikia,nlb pamenu šita istorija,bet nieko,perskaitysiu iš naujo,kad prisiminčiau ;]]]]

dzastute rašo:

Tai aišku,kad reikia,nlb pamenu šita istorija,bet nieko,perskaitysiu iš naujo,kad prisiminčiau ;]]]]

Taip pat ir aš:)

man tai uztenka paskutine daly bet vis vien zinoma kad reik tesinio :juokiasi:

Tęsinys.
19 dalis.

...Nora.Alex‘as atsekė jai iš paskos.
-Ko tu pyksti ant jo?-paklausiau pas Norą lietuviškai.
-Nežinau.-piktai atsakė Nora.-Gali jo paprašyti, kad išeitų?
-Alex‘ai, gali mus palikti vienas?
Alex‘as nusišypsojo ir mirktelėjęs man išėjo.Palaukiau kol išgirsiu durų trinktelėjimą.Tada sutelkiau žvilgsnį į Norą.Man vėl pradėjo darytis bloga.Staigiai pašokau iš lovos ir nubėgau į vonią.Iš paskos atbėgo Nora.Vėl po viso TO išsivaliau dantis ir išėjau iš vonios.
-Vakar per daug išgėrei?-juokdamasi paklausė Nora.
Tačiau man buvo nejuokinga.
-Ne, tai ne dėl to,-susirūpinusi atsakiau.-Bet aš nujaučiu dėl ko.
Šypsena iš Noros veido akimirksniu dingo.
-Tai dėl ko?-smalsiu tonu paklausė Nora.
-Aš manau, kad aš...
-Ką tu?
Giliai įkvėpiau.
-Manau, kad aš nėščia.
Pratrūkau.Niekada nesvajojau taip anksti susilaukti vaikų.Taip, vaikus aš labai myliu, bet man dar per anksti...
-Palauk, nusiramink,-ramino mane Nora.-Nuo ko?
-Nuo Alex‘o.-nenorėdama prisipažinau.
-Bet...kada...jūs...spėjote?Nu palauk, vaikyti, prisidirbai,-kalbėjo lyg pati sau.Omeny turbūt turėjo Alex‘ą. Mačiau kaip jai gniaužiasi kumščiai.Ji pradėjo eiti link durų.
-Prašau, nedaryk nieko,aš nesu tikra.
-Tu privalai įsitikinti.Grįšiu už penkiolikos minučių.
-Kur tu eini?-nesuprasdama paklausiau.
-Į vaistinę.Tau reikia nupirkti nėštumo testą.
-Bet aš nenoriu to žinoti...Tik ne dabar.
Nora manęs nesiklausė.Trenkė durimis ir išėjo.Po 15 minučių ji jau stovėjo mano kambaryje su maišeliu iš vaistinės.
-Štai,-padavė man dėžutę.-Čia greičiausiai parodantis rezultatus.Davai, varyk, greitai.
Įėjau į vonią.Atsisėdau ant žemės, pavarčiau dėžutę rankose ir išsitraukiau visą dėžutės turinį, paėmiau instrukciją.Ačiū, Dievui, buvo ir lietuviškai.Padariau viską kaip rašoma instrukcijoje ir po 5 minučių išėjau iš vonios.
-Viskas?-paklausė Nora.
-Taip.-atsakiau.
-Puiku.Kiek ten laiko reikia laukti?
-10 minučių lygtais,-atsakiau dvejodama.-Einu į kambarį.
Tos 10 minučių slinko lyg ištisi metai.Kai pagaliau praėjo tas laiko tarpas, nubėgau į vonią.Pažiūrėjau į testą... Rezultatai tikrai nebuvo mano naudai.Taip, aš laukiuosi.Grįžau į kambarį.
-Ir kaip?
-Viskas totaliai blogai,-atsakiau Norai rengdamasi.
-Tai reiški, kad tu nėščia, taip?
Piktai pažiūrėjau į ją leisdama suprasti tiesą be žodžių.
-Kur tu dabar eisi?-toliau mane muštravo Nora.
-Kur, kur?Kur vištą daro pur pur.Reikia viską pasakyti Alex‘ui.
Pasakiusi paskutinį sakinį jau buvau susiruošus.Pagriebiau testą ir išbėgau iš kambario.Įbėgau į Alex‘o koridorių.

Tęsinio;)

Reikia darrrr ;D

OMG kaip fainiai
daaaaarrrr;DD

Tęsinys.
20 dalis.
Ėjau link jo kambario durų.Paskambinau į jas.Alex‘as atidarė duris.Mano viduje pešėsi dvi aš.Viena sakė, kad reikia pasakyti, kita, kad-ne.Vis dėlto nusprendžiau nesakyti.Apsisukau ir pradėjau bėgti.
-Toma, palauk!-Alex‘as mane pasivijo ir sugriebė už rankos.-Pasakyk, dėl ko atėjai.
-Dėl nieko,-atsakiau nežiūrėdama jam į akis.
-Aš matau, kad kažkas negerai.
-Viskas man gerai!-gyniausi.
Tuo metu į koridorių įėjo Nora.
-Pasakei?-paklausė ji lietuviškai.
-Ne.
-Puiku, tada pasakysiu aš.
-Ne, prašau!
-Gal galite man paaiškinti kas čia dedasi?!-įsikišo Alex‘as.
-Žinoma.Toma laukiasi,-tūžtanti pasakė Nora.
-Kaip tai?-Alex‘o veidą iškreipė siaubas.
-Paprastai.-pasakiau aš.-Bet aš žinau, kad tau to kūdikio nereikia.-ištariau, kai veidu jau riedėjo ašaros.
-Tai negi tas kūdikis mano?-sumišęs paklausė Alex‘as.
-Tai negi mano močiutės!
Nora man sušnibždėjo:
-Einam.
Mes apsisukome ir pradėjome eiti.Ėjome tylėdamos.Jau norėjau pradėti šaukti ant Noros, bet suskambo mano telefonas.Alex‘as.
-Kas skambina?-paklausė Nora.
-Alex‘as.
-Pakelk, tu turi jam viską paaiškinti.
Nora mirktelėjo man ir paspartinusi žingsnį dingo už kampo.Atidariau savo kambario duris, įėjau ir pakėliau telefono ragelį
-Klausau.
-Toma, gal gali paaiškinti ką pasakė tavo draugė?
-Gal galime ne telefonu?-paklausiau.
-Tuoj būsiu pas tave.-pasakė ir padėjo ragelį.
Už kelių minučių išgirdau durų skambutį.Atidariau.Nuėjau nuo durų.Alex‘as įėjo ir jas uždarė.
-Na?-pradėjo jis.
-Kas na?-paklausiau ir atsisėdau ant žemės prie sienos.
-Gal gali man paaiškinti.
Prisitraukiau kojas prie savęs.
-Ką čia aiškinti?Supranti:aš laukiuosi.
Nesulaikiau ašarų.Alex‘as atsisėdo šalia manęs.
-Tikrai?
Pažiūrėjau į jį netikinčiomis akimis ir ištraukiau nėštumo testą.

geras...(inlove)
tesinio

Ahaaaa.Kaip fainai.

Atleiskite panos, kad taip ilgai nebuvo. Kalta.

21 dalis.
-O ne...-išgirdau Alex‘o šnabždesį.
Pradėjau nepaliaujamai verkti.
-Ei, neverk...-guodė mane Alex‘as.-Juk tas mažiukas...Tai nuostabu.
-Nuostabu?Tai ką tada reiškia tavo „O, ne...“ ?-įniršusi paklausiau.
-Tai ne tai, ką tu galvoji.
-Tai ką man galvoti?-nesitvardžiau.
Alex‘as nuleido akis į žemę.
-Žinai, kai pamačiau šitą.-jis parodė į testą.-Man visas gyvenimas prieš akis prabėgo.Atleisk man...
Jis atsistojo ir prieš išeidamas numetė testą ant žemės.
VAKARAS.21.30.
Mes jau arenoje.Visi kaip ant adatų.Samu ėjo parūkyti.Išėjau kartu su juo.Jis pasiūlė ir man.Neatsisakiau. Nelabai vienas kitą pažinojome, bet to ir nereikėjo, kad jis suprastu, jog man kažkas negerai.
-Kažkas atsitiko?-nedrąsiai paklausė jis.
-Ne, viskas gerai.
Sulaikiau ašaras.
-Žinai, paverk jeigu nori.Manau aš tave suprasiu.
Mielai būčiau tai padarius, bet susilaikiau.
-Ne, ačiū.-išspaudžiau nevykusią šypseną.
Impulsyviai priėjau prie jo ir apsikabinau.Po kelių sekundžių paleidau ir kaltai tariau:
-Atleisk, čia netyčia.
Ir apsisukusi greitai nubėgau į vidų.Kai įėjau į persirengimo kambarį, Baiba iškarto paklausė:
-O kur Samu?
-Aš...Nežinau.
Greitai atsidariau duris ir sprukau pro jas.Nora mane pasivijo.
-Ką Alex‘as sakė?
-Nieko.
-Kaip tai nieko?Kokia jo reakcija buvo?
Pamėgdžiojau Alex‘o žodžius kai jis sužinojo.
Nora dirstelėjo man pro petį.Aš irgi atsisukau pasižiūrėti kas ten.
-Vėliau pakalbėsim.Tiksliau po renginio.Ateik pas mus į „žaliąjį kambarį“, ok?
-Mhm.
Nora dingo.Man už nugaros jau stovėjo Alex‘as.
-Viskas gerai?-švelniai paklausė jis, kai atsisukau.
-Kas gali būti gerai?Gal gali paaiškinti ką reiškia tas tavo „Atleisk man...“?
-Tada norėjau pasakyti vieną.Dabar pasakysiu visai ką kitą.Žinai, aš tave myliu, noriu, kad mes kartu augintume vaikelį ir...Noriu, kad būtum mano žmona.

Alexas jau daugiavaikis darosi xD

Tęsinio reik?
Tiksliau kita dalis jau paskutinė bus.