Kažkada. 'Gyvenimo cirkas'.

Jei patiks įdėsiu dar.Esu jau pilnai visą romaną parašius. xp

Chapter 1

Feel it...
Breath it...
Believe it...
And you'll be walking on air
Go try...
Go fly...
So high..
And you'll be walking on air

Taip taip,Kerli.Aš jau vaikštau ore.
Aš barbė kaip ir tu.
Kietai ane?
-Vasare.!!
Tik ne tai..Pro mano muzikos užlietas smegenis praslysta mamos žiurkiškas balsas.
Šventas bate,ką aš kalta,kad esu sutverta dainavimui duše?Ir tik duše.
Go fly,go fly,so high...
-Vasare.!!Gali pasijudint?!!!
Nėė.Negaliu.Nepsichuok mama.Gerk antidepresantus.Ar dar ko nors.Man reik dozės muzikos.Diiidelės dozės.
-Vasare,tuoj pat lysk iš ten.!
Lendu lendu.
Tik užkišk savo srėbtuvę..Nežinau.Su pagalve.?
-Taip.Hmm.Labas mamulle.Ėė.
-Kokios manieros pas panelyte.!
-Aš iš aukštuomenės.Hmm.Atleisk tada.Mama Užknisančioji.Iš didžiosios U.! -Pašaipiai išsišiepiu.
-Akiplėša.
-Daržovė.
Mama tik palingavo galvą kaip atsisukęs varžtas.O aš grįžau į savo kambarį.Gerai gerai.Grįžau į dušą.Mano pasirodymas tęsiasi.!
-Atleiskite mieli žiūrovai dėl techniniu nesklandumu.
Black tongues speak faster than the car can crash...
-Vasare.!
Iš kur ta moteris čia atsirado?
-Jėzau Kristau.-Mano mamos antras vardas.
-Išeik iš vonios.Pavėluosiu į darbą.O tau jau laikas į mokyklą.
Yoo...
Visai pamiršau.
O tai kur Jovita?Turbūt ta bambūčė vėl už kampo rūko penkis cigarečių pakelius iš eilės.Nesakiau?Ji rūko baisiau už visus žmones kartu sudėjus.Jaučiuos lyg vaikščiočiau su pelenine kuri yra bedugnė.
Dziiin.!
Skambutis į duris.Kaip jis mane užknisa.Kodėl tėvai negali įrengt ko nors normalesnio?Booring...
Tikriausiai Jovita.Išsiveržiau pro duris it koks išgraužtas batas.(Mano žodyne šitas žodis yra laaaaabai dažnas.)
-Sveika Vasia.Judi?
Nekenčiu kai ji mane taip vadina.
-Taaip Javaini.Aš tuoj.
-Nepamiršk užsidėti drabužių.Nors gali eiti ir su rankšluosčiu.Atrodai viliojančiai patraukli.
-O tu kaip iš javainių reklamos.
Nežinau.Čia turbūt Batų Dievas mister Kerzas baudė mane už tokias patyčias.Nes tik žengus 0.26mm ilgio žingsnį,užkliuvau už kažkokio gulinčio siūlų kamuolio,ir su kakta rėžiausi į sieną.Maniau išdaužiau skylę.Bet ne.Tik mažas (turbūt 10kg svorio) guzas ant kaktos iššoko.
Ačiū Gotfrydai.
Išpampes katine.(Visvien aš myliu tą blusų namą su kojom.)
Neleido man mama ramiai pasėdėt 29 sekundes susinervinus ir naujuoju draugu ant kaktos,kai išgirdau jos žiurkišką-kanarėlišką spiegimą:
-Vasare.!Tau viskas gerai??Mažyte,pažiūrėk koks guzas.!
-Susipažink,mama.Čia mano naujas geriausias draugas ateinantiems 25 metams.
-Nesinervink.Jis praeis.Atnešiu ledo.
-Aš nervinuos?Neee.Jis labai gražiai atrodo.Kaip antra galva.
Šiaip ne taip atsistojau ir patraukiau laiptų link.
-Vasare,aš tau ant lovos padėjau švarius drabužius.
Praleidau mamos žodžius pro savo kreivas šleivas ausis,ir nučiuožiau į kambarį.Matyt bučiau nugriuvus vėl,ir gavus guzą ant savo užpakaliuko.Sunku patikėt,kad mano mamos protas per vieną dieną paseno taip labai labai...
Ant lovos gulėjo suknelė.
Ne bet kokia.
O rožinė.
Su gėlytėm.
Kokias nešioja pirmaklasės mergaitės.
Šventas Converse bate...
Būčiau dar ilgai stovėjus,bet išgirdau apačioje nekantrų Jovitos balsą.
-Vaska,judinkis.!
Taaip.Ji negali būt nerūkius net 3 minutes.
Praropojau užsimerkus pro tą tragišką suknelę,išsitraukiau iš spintos savo languotas kelnes,Nirvanos marškinėlius,susivarsčiau kerzus,čiupau savo kuprinę ir nučiuožiau laiptų turėklais žemyn,lyg kokia Spidermenė.
-Ėmm.Vas..O kaip šitas tavo kaktos papuošalas?
Žvilgtelėjau į veidrodį.
Baisu tiesiog.Velniop.Užsidėjau kapišoną ir išsmukau lauk.Dar girdėjau mamos žingsnius,bet per ką tik įžiebtus Jovitos dūmus nei girdėt nei matyt nieko negalėjai.
-Nori Vas?
-Aš mažinu.
-Nusipirk Nikorete.Susimažinsi ne tai ko reikia.
-Kaip šmaikštu.
Paprastomis dienomis būčiau susiginčijus kaip visada,ir leipusi iš juoko.Bet dabar buvo kažkas ne to.Ir kaltas Mr.Guzinskis.
-Vasare.Turiu tau kai ką svarbaus pasakyti.
Matyt kalbėjo rimtai.Nes niekada nevadindavo manęs pilnu vardu.
-Klausau atvėpus ausis.
-Krizas degradavęs..Jis pradėjo vartoti narkotikus.Labai stiprius.-Jovita žiūrėjo į mane tokiomis akimis,tartum aš galėčiau kažką pakeisti.
-Kurtas Kobainas irgi buvo narkašas.
-Mes ne apie jį dabar kalbam.Krizas mano brolis.
-O Gotfridas mano katinas.Ir ką?
Nebuvau nusiteikus rimtai gilintis į viską.Jis pats kaltas.Ką aš galiu pakeist?
Iš esmės..Krizas neblogas bičas.Jam 17,jis mokosi Marko Ronsono gimnazijoje.Faktas tas,kad jis nelanko mokyklos,tik groja savo grupėje JUNK LIFE.Krizas pastoviai apsirūkęs žolės,o dabar dar ir to šlamšto prisivaręs.De-gra-das.
Jovita jau rūkė gal 6 cigaretę,kol žingsniavome į mokyklą.Mačiau ji pyko.Oh...
-Klausyk,Jo,nenorėjau,bet man į tai nusispjaut.Man tėvai paskyrė 3 mėnesių namų areštą.Jokių pinigų,TV ir kompiuterio.Aš tapau atskirta nuo civilizacijos.
-Žinai,niekas tavęs nevertė eiti į Gemos vakarėlį.
Prieš dvi savaites buvo Gemos gimtadienio vakarėlis.Aš jame susileidau (tiksliau išgėriau) mažą narkotikų dozę.Kad nebūčiau palaužta po savo tetos mirties.Visi linksmi, o aš kaip trauma vaikštau.Na ir tokią mane pamatė tėvai: girtą kaip tapkė,apsirūkiusi,su milžiniškom kaip šikančios karvės akim.
-Jo,pati žinai.Aš tik norėjau pamiršti viską.Atitolti.Skristi skristi skristi..
-Ir nuskridai.Gali skristi šalin ir nuo manęs.Aš persikraustau.
Numetė surūkytą cigaretės nuorūką ir paliko mane vieną stovėti mokyklos kieme,su atvėpusiu žandikauliu,kuris matyt siekė net pačią Jamaiką.

Chapter 2

I'm so happy 'cause today
I've found my friends ...
They're in my head
I'm so ugly, but that's okay, 'cause so are you ...
We've broken our mirrors
Sunday morning is everyday for all I care ...

-Vasare,tu visą pamoką miegi.Ar nepasakysi kada skilo Romos imperija?-Iš mano minčių,su kuriomis greit apkeliaučiau pasaulį,pažadino Cezario balsas.
Na ne to Cezario.O mūsų istorijos mokytojo..
-Aa...Vakar..
Bandžiau kažką pralement.Ir po mano nevykusių žodžiuų nuvilnijo juoko ir prunktštalų banga.
O Cezaris prabilo labai piktai... (Cezariu jį praminė del to,jog visas istorijos kabinetas skendo Cezario nuotraukose.)
-Ka gi,panele,Frank.Manau vėl teks skambinti tavo tėvams.
Nesakiau?Jis dar ir auklėtojas.O šventas bato aule.Negi jis tikisi ką nors pakeist?
-Ėė..Neskambinkit pone Cezari..Norėjau pasakyt,pone Bulinski..
(Matyt jo proteviai mego bulves.)
-Šmaikštu.Kurgi mes baigėm?Ach taip...
Vel isikišau ausines į savo burių dydžio ausis.Grūdau jas iki smegenų gelmiė.Pasinėriau..Ne.Skęste skendau Kurto balse.
Something in the way, mmm
Something in the way, yeah, mmm...
Man buvo be galo liūdna.Jovita išsikrausto.Kodėl?Negi nori gyventi akmens amžiuj?Jai lyg ir nepatiko Flinstounai..Ne.čia ne Jovitos prototipas..
Kodėl būtent dabar?Juk jau karvių laukuose nebegano..
Po šimts batų..!Vasare surimtėk.
Taaaip.
In her peace..
Tai kodel ji kraustosi?Ir man nieko nesakė?Jos tėvai geri žmones..ir..
-Vasare.?-I mano minčių piramidę isilaužė faraoniškas Cezario balsas.
-Kas?
-Tau buvo užduotas klausimas.
Kas jam čia?
Klausimanija?
Blyn...
Apsidairiau aplink.Kaip tikrų tikriausia idiotė.Tikėjaus pagalbos.Velniop.Keliu baltą veliavą.
-Nežinau.!Aišku?NE-ŽI-NAU.!!
Čiupau savo kuprinę ir nėriau lauk.Ką aš ten neriau.Kaip vėpla kapanojaus.Mano kuprinė užsikabino už stalo.Mano nevykusi koja už kėdės ir vėl gavau i savo nelemtą kaktą.
Oh my shoe...
Guzas tures drauga.
Gal čia proto guzas?Matyt.Aš būsiu tobula proto deivė.
-Vasare,gražūs kapšai ant kaktos.
Piktai,labai piktai pažiurejau i savo klasioką Morkų.Jis ir atrodo kaip morka.Su žydinčiais vasaros lapeliais ant galvos.
Atsistojau ir išbėgau.
So long,ass shoes.!

*****
Mokyklos kieme laukiau Jovitos.Bet kokių atveju toji peleninė su kojytėm eis rūkyt.Mum būtina pasikalbėt.Aš privalau žinoti,kodėl ji persikrausto.
Ech..
-Vasare?
-Nu.O tu kas?
Vos išlemenau ir sustūmiau savo atsivėrusį stalčiuką atgal.Prieš mane stovėjo tooks gražus bičas.Turbūt Aštono Kušerio vaikas.(Kušetė.Hihi.)
Ir tas bičas kažkoks matytas..
-Aš Salvinas Klizmauskis.Jovitos pusbrolis.Prisimeni?
Ach taip..Klizma..
-Labai lendi į subinę?
-Atsiprašau?
Užsičiaupk Vasarine trauma,užsičiaupk.!
-Na,Salvi,ko reikėjo?
-Tiesiog norėjau pasakyti kad nuo šiol būsime kaimynai.Gyvensiu Jovitos bute.
Aš ir džiaugiaus.Ir norėjau jį sumušt.Per jį Jovitą kraustosi.O gal ne..?
-Klausyk,gal tu…
Buvau bepradedanti vapėti klausimą dėl Jovitos persikraustymo.Kol pamačiau ją einančią link rūkymo zonos.
-..nepyk nes aš lekiu.Iki.!
Nelaukiau jo atsakymo.Bėgau,skridau pas Jovitą,kuri jau baigė doroti trečia cigaretę.
-Ko tau čia?
-Sorry.Jovita..Sorry..-Aš ją apsikabinau.
-Nesvarbu.
-Svarbu.Jo,kodėl kraustaisi?Ir man nieko nesakei?..
Ji atsiduso.
-Vas..nežinai kaip viskas yra blogai..nežinai..
-Žinočiau jei užuot rūkiusi kalbėtum su manimi.
Jovita neatsakė.
-Tai papasakosi?-Bandžiau ją raginti.Smalsumas mane išgraužė iš vidaus.
-Ne čia,Vas,ne čia.Eime į kavinukę ar kur nors.Visvien man nėra prasmės eiti į likusias pamokas.
Jovita,niekada tau jos ir nebuvo..
-Galim pėdint į Baltą Pievą.
Ji linktelėjo.Patraukėm miesto link.Jo buvo lamai susimąsčius.Kaip mokslininkė.Visą kelią tylėjom.Matyt ji kalbėjo su KENTO dūmais.Priėjom Svedburgo sankryžą.
Išgirdau skambant mano mobilų.Sustojau.Tuo pačiu metu Jovita bėgo ir šaukė man:
-Bėgam,Vas,kol nėra mašinų.!
Mašinos signalas,stambdžiai,trenksmas ir pakvaišęs,pakreiptas Jovitos balsas.Kuris palaipsniui slopo slopo,kol galiausiai visai nutilo..
Viskas vyko žaibišku greičiu,tačiau tuo metu viskas tarytum sustojo.Mačiau gatvės viduryje gulinčią Jovitą,su kraujo skraiste aplink ją..

Chapter 3

This is an emergency
So are you listening?
And I can't pretend that I don't see this

Po kurio laiko išgirdau kaukiančias greitosios ir policijos sirenas.Žmonių buvo daug.Lyg kokiam cirke.Tačiau gyvenimo cirke.Žiauriaus gyvenimo cirke.
Aš verkiau.
Labai verkiau.Nieko nežinojau apie Jovitą.Farai neleido artintis prie įvykio vietos.Jovitą išvežė į Marčelio ligoninę.Tik tiek tesužinojau.
Kuo skubiau grįžau namo.
-Mama.!
-Labas širdele.Kaip sekėsi mokykloje?Kodėl taip anksti grįžai?
Aš kūkčiojau.Labai kūkčiojau.Kaip maža mergaitė kuri norėjo barbės,bet gavo ne tai ko norėjo.
-Kas yra,Vasare?
-Jo..Jo..Jovitą.. pa-partrenkė mašina..-Ir dar labiau įsiblioviau.Tikriausiai girdėjo pusė pasaulio,kaip kaukia Vasarė lyg rujojantis vilkas.
Mama nušluostė mano juodą veidą ir išsivedė pro duris.Nuvykome į Marčelio ligoninę.
Žiūrėjau pro langą.Jaučiaus tas juodas nuo tušo ašaras ant savo veido.Jos lyg nerimstančios bangos-vis kilo,leidosi,vėl kilo,vėl leidosi…

*****

Ligoninėje sėdėjo pinia Gunski.Jovitos mama.Ji verkė.Tačiau pono Gunskio šalia nebuvo.Nejau ir jam kažkas nutiko?
Dingo,dingo ponas Gunskis dingo..
-Kaip Jovita?-Paklausiau.
Buvau pikta.Nesava.Pilna noro apspjauti pasaulį.
-Jovita sunkios komos būsenoj..-prabilo Jovitos mama.Ji vos tramdė ašaras.Jai buvo labai sunku kalbėt,-vargu ar ji išgyvens.O jei gyvens,negalės vaikščioti,bus neįgali.Jai lūžo kaukolė,trūko abu plaučiai ir kojos...kojos...-Ponia Gunski nepabaigė.Ji verkė.
Verkiau aš.
Net mano mama verkė.
Man kilo klausimas: Kaip ji mane spardys?Na ne mane.O kamuolį.Jovi buvo futbolo komandos kapitonė.Neįtikėtina,tiesa?
-O kur ponas Gunskis?
-Jovita tau nesakė?
Liūdnai nuleidau galvą.Kaip vėžlys bandžiau pasislėpti savo kiaute.Jo turėjo pasakyti.Jei ne ta nelemta mašina...
-Ne..
-Mes su Jovitos tėčiu skiriamės.Tačiau dabar,aš....
Ponią Gunski pertraukė daktarės batai ( nežinau kur dar tokius galima pirkt.) ir liūdnai šaižus balsas ( kaip pas rūsų dainininką Vytą.):
-Jūs panelės Gunski mama?
-Taip.Tai aš.
-Ponia,mes labai apgailestaujame.

WOOOOOW Gl idet dar? ziauriai idmonu ;DD

idomu;)

I do believe it's true,
That there are roads left in both of our shoes.
But if the silence takes you,
Then I hope it takes me too.
So brown eyes I'll hold you near,
Cuz you're the only song I want to hear;
A melody softly soaring through my atmosphere.
Where soul meets body.
Where soul meets body.
Where soul meets body.

Po Jovitos mirties praėjo du mėnesiai.Aš neatsigavau.Ir neatsigausiu.Nėjau į mokyklą.Nieko nedariau.Nevalgiau.Tik jogurtą.Su nieko nešnekėjau.Tik su savim.Užsidariau savyje.O raktą į save nukišau giliai giliai.
Jos nėra.
Jovitos nėra.
Bandau sau įgnybt.Toks jausmas kad aš sapnuoju.Tai netiesa.Jovita gyva.!Aš žinau..
Aš pamišus.
Mano geriausios draugės mirtis mane išvarė iš proto kambarėlio.Kuris ir taip buvo mažas ir ankštas.
Jovitos laidotuvėse dalyvavo dalis artimųjų,mokyklos draugai ir mokytojai.Net Krizas visą tą laiką nevartojo narkotikų.Jam sunki buvo sesers netektis.Visi pamiršo gyvenimą.Kad jis toliau verda,kaip sriubos pilnas puodas.Kad jis nesustojo.Ir jis niekur nedings.Jis čia.Visur ir visada.

*****
-Labas rytas širdele.
Į mano tamsos urvą įėjo tėtis.Jis buvo Pranzūcijoje,tačiau išgirdęs apie Jovitos mirtį atvažiavo namo.Ir kaip mano mamullė bandė mane iškrapštyti lauk iš kambario ir gyventi šia diena.
Aš gyvenau.Negi nematė?Gyvenau po antklode.Ten buvo mano tvirtovė.Kur gyvenau aš,Gotfrydas ir Liūdesys.Jis nelauktas svečias.Nekenčiu liūdesio.Manau užsibuvo per ilgai.Išvysiu jį lauk.
-Manęs nėra.
-Išlysk.Juk negyvensi ten visą laiką.
O gal?Aš jau gyvenu čia VISĄ LAIKĄ.Net dvi savaites.Ir čia smagu.Bet ankšta.Tualeto nėra.
Nevermind.
Tylėjau ir laukiau.Laukiau kol jis išeis.
Bet jis neišėjo.
Oh my.
Kodėl jis čia sėdi?Nenoriu jo matyti.
-Žinai,Vasare,mirtis žmonių neišskiria.
Aišku kad ne.Aš šneku su savo senelio karstu.
-Tu turėjai mažą sesutę.Ir jai buvo 9 metai kai tu gimei.Jos vardas buvo Adaira..
What???!!
Ką jis čia kliedi?
Gėrė?
Nemiegojo?
Nori pajuokaut?
Kas čia vyksta???!!
-..ji turėjo ilgas ir šviesias garbanas.Ta mažoji buvo mūsų didelis džiaugsmas.Adaira nuostabiai groji fortepijonu,ji buvo vunderkindė.Tačiau Tu jos neprisimeni..Po tavo gimimo praėjus keliom savaitėm ji mirė.Ji sirgo leukemija.Ir žinai koks buvo jos didžiausias noras?
Net neįsivaizdavau.Mano vaizduotė žlugo.Galutinai.Aš niekuomet nebūčiau pagalvojus,jog turiu sesę.SE-SĘ.!
Nee nu tėti.Išeik.Baik meluot.Išeik.
Mane filmuoja?
Dabar iššoks Aštonas ir pasakys kad aš buvau išdurta.
-...ji norėjo,kad jos mažoji sesutė džiaugtųsi gyvenimu.Ji norėjo kad tu grotum fortepijonu kaip ir ji.Tik dar nuostabiau.Ji norėjo kad suteiktum mums džiaugsmo.Ji buvo protingas vaikas.
Fortepijonu?
Ji tikriausiai juokavo.
Aišku,tėti,aš juk nesu protinga.Nieko tokio.Aš ir be proto puikiai gyvenu.
Tik nustok meluot,gerai?
-Išeik.Prašau,tėti,išeik.
Jis atsistojo ir nukeliavo durų link.
-Aš žinau,kad Tu grosi.Jau nuo mažens gyvenai tik su muzika.Ir atleisk kad nieko anksčiau nepasakiau.Nebuvo progos.
Dėkui tėti.
Buvo.
Daug tų progų buvo.
Nesugebėjai man pasakyti,jog turiu sesę,kaip mažam vaikui nepasakei jog Kalėdų senelio nėra.

*****
Viską apmąsčius,jau tą pačią dieną išlindau kaip koks urvinis žmogus į šviesą.Nusileidau laiptais žemyn ir nuėjau į svetainę.Namie nieko nebuvo.Priėjau prie fortepijono.Ant jo gulėjo mažos mergytės nuotrauka.Turbūt tai buvo Adaira.Ne,Čia TIKRAI buvo Adaira.Su geltonom garbanom,maža suknyte ir sandalais.Aš ją žinojau.Bet neįsivaizdavau kas ji.Na žinojau..Tėvai sakė jog tai mano pusseserė kuri gyveno Airijoj.
Huh.
Neblogai meluojat.
Mieli tėveliai.
Nuvaliau dulkes nuo kietos kėdės,pakėliau dangtį,kuris visai kaip kanalizacijos ir prisėdau.Jaučiaus kaip koks Eltonas Džonas.Tik kad normalios orentacijos.Palaužiau pirštus kaip visi patyrę grojikai ir….
Grojau.
Grojau grojau grojau.
Grojau tai ką mokėjau nuo mažens.
Eliza..

Grojau gerą pusvalandį.Labai įsijautus.Kol iškirdau kažkokį krebždesį ant fortepijono stygų.
Gotfrydas.!
Nelemtas katinas.
Pradėjau kaip psichopatė jį vaikyt.
Ir mano laimei nelaimei aš nuverčiau fortepijoną.
Dėkui šventam kaliošui gyvenau ne bute.
Nes būtų nukritęs ant galvos kaimynų senukui žiūrinčiam TV.
Buvo tikras žemės drebėjimas.Gotfridas išsigandęs pabėgo pro laukujes dureles į terasą,o aš…aš paglosčiau trečią guzą ant savo puodo.


I've been there and I've done that and I promise never to get hurt again, never again
You drive me crazy but I promise myself never to get hurt again, never again

Aš buvau sužeista.
To fortepijono.
Hrr.
Ką dariau aš?
Aš šiaip ne taip atsikėliau.
Likau gyva.Mano kakta-nelabai.Jau gėda mano kaktą vadint kakta.Čia jau trigalvė Vasarė.
Smagumėlis..
Taigi.Išsikapanojau iš to kas liko ir apžiūrėjau neblogą vaizdą,jis man visai patiko: fortepijono koja buvo nulūžusi,stygose įsipainiojo mano plaukai,mano koja apsivijusi kėdę labia viliojančiai.O visa kita kas už borto…Jums geriau to nežinoti.
Galvojau mama nepastebės to chaoso.
-Vasare.!Ar tu išprotėjai??!!
Mama,aš jau penkiolika metų Vasarė.Durnas vardas.Būčiau geriau kokianors Bataveidė Trigalvė Džo.Visai neblogai?
Ir mano atsakymas į tavo klausimas ar aš išprotėjau yra teigiamas.
Oh.!Come on.!
Negi nežinojai?
-Atsakyk.!!
Ša mama.Aš medituoju.
-Aš tik norėjau pagrot.Matai?Adairos garbei.
Mama nubalo kaip tualetinis popierius su gėlytėm.
-Neįtikėtina?Taip?-verčiau ją jaustis nepatogiai.
Mama vis dar tylėjo.
-Nesijaudink,mama.Man tėtis viską pasakė.Nors kažkodėl aš jį matau rečiau nei tave.!
Man sudrėko akys.Gal jom šlapimas smegenėles spaudė ar kas..
Gerai jau gerai.
Aš norėjau paverkt.
Bet nenorėjau kad mama matytų mane verkiančią.Nulėkiau į viršų.
Maniau kad teks paskui save temptis fortepijoną,nes mano plaukų krūva vis dar tūnojo ten.Bus naujos stygos.Tačiau kažkaip juos kuokštais išlupau ir tekina nubėgau laiptais.
Užsidariau kambaryje.Ir prispaudžiau vargšui Gotfridui uodegą su durim.Vargšas mano katukas.Gerai,kad liko gyvas po mano katastrofos.
-Eikš čia Gotfryduk.It’s time for dress up.!
Būtumėt matę jo miną.Jis žino ką reiškia šie penki žodžiai.
Tai reiškė kad vyks Vasarės Secret Show.
Apvilkau jam savo mažus šortukus,kojinytes,mažus marškinėlius ir kepurę.Kietas bičiukas buvo.
Kodėl aš tai darau?
Kad nors 58 sekundes pasijusčiau laiminga.
Svajoju turėti savo mados kolekciją.
Ir kažkas paskambino.
Kas drysta trukdyti mano madų šou?
-Alio?
-Sveika,Vasare..kaip laikaisi?
Ooo.Klizma.!
-Labas.Nesilaikau.Kaip tu?
-Vis dar negaliu atsigauti po Jovitos žūties..
Jovita.Kodėl jis paminėjo jos vardą?Negi nesupranta kaip man skaudu..?
-Ne tu vienas.Kaip Krizas?
-Išvyko gydytis į užsienį.
-Mm.
-Ką veiksi šį vakarą?
Nori pakviesti į pasimatymą?Oo.Koks tu mielas.
Deja mano mylimoji mamytė neleis.Tris mėnesius sėdėsiu tarp šitų kreivų šleivų sienų.
-Turbūt tūnosiu kambaryje.Bėgsiu nuo tėvų piktų,tiesiog žudančių žvilgsnių.Iš tikro man namų areštas.Ir..
Kas dar?Sorry Skalvi,nebenoriu šnekėt.
Pradėjau čiažint saldainio popieriuką į ragelį.
-Ma-ma-man attttrodo trunka ryšys.Šnypšt.
Padėjau ragelį.
Manęs tikrai tėvai neleis niekur.
O dabar po Viva La Fortepijono mirties…
Tereiks pakabint lūpą ir jie atsileis.Tikrai..

*****
-Mama.!!
-Taip?
-Žinai,aš labia apgailestauju.Nepyk mama.Tu žinai..kaip man skaudu po Jovitos žūties.
Mama pasižiūrėjo į mane,sviedė distancinį į žemę,ir priėjus prie manęs stipriai apsikabino.
Senas geras jausmas.
Mamos meilė.
Kodėl buvau tokia kvaila?
Ach taip.
Guzas..
-Mam,ar galėsiu ryt kur nors išeit?Na iš tikro tai į kiną.Su Jovitos pusbroliu..
Pakabinau lūpą ir laukiau rezultato.
-Vasare,Tu žinai kaip mes visi tave mylim..
Gerai mama,supratau.
Niekur manęs neleisi.
-..ir manau šį kartą tau galima atleisti su sąlyga,jog grįši iki dešimtos valandos vakaro.
Ką?
Pala pala.
Aš ausis ploviau?
Ji mane išleidžia?
-Nuo rytojaus?
-Nors ir šiandien.
Ji nusišypsojo,pabučiavo man į kaktą ir grįžo prie savo serialo.
Ji mane išleido.!
Bataži kaip smagu.
Bet kokia aš kvaila.Neturiu Skalvio numerio.
Bet kokia aš protinga.!
Žinau kur jis gyvena.
Vasarė keliauja į naujus Skalvio namus.
Nuplasnojau laiptais į viršų ir atvėriau savo garderobo kupiną spintą.
Ką man apsirengt?Juk neisiu kaip čiučiundra.
Užsidėjau juodas pėdkelnes,juodai raudoną sijoną,raudonus kerzus ir marškinėlius su savo vardu.
Beliko tik nueiti į vonią ir užmaskuoti tuos Brolius Pabaisas.
Pasidažiau akis,užmaskavau tuos netikėlius,pasikvėpinau ir atsisveikinus su mama patraukiau Džerbugo gatvės link.
Aišku kaip visada man kažkas atsitiko.Mano sijonas užsikabino už krūmo ir gabalėlis nusiplėšė.
Kabareto šokėja..
Kirbėjo mintis.
Grįžt namo?Eit toliau?Nusiimt sijoną?Eit toliau.!
Kai eidavau pas Jovitą,visuomet ateidavau per dešimt minučių.Dabar-ėjau pusvalandį.Kojos neklausė.Ir pati nežinau kodėl buvau drovi.
Gerai žinau kodėl.
Jis man patiko.Skalvis man patiko.
Su savo minčių karusele atsistojau prie durų ir nuspaudžiau skambutį.Duris atidarė totali Jovitos kopija.Aš turbūt išprotėjau.

He took the days for pageant
Became as mad as rabbits
With bushels of bad habits
Who could ask for anymore?
who could have more?

-Kuo galėčiau padėti?
Aš pasivaliau akis.Jovita?Dievaži.Aš gal perkaitau saulėje?
-Alioo?Nespoksok į mane taip.
Aš išprotėjau,šalalalala..
-Ttu Jjovita?
-Neįtikėtina,tiesa?Na ne.Aš ne Jovita.Aš jos pusseserė,Skalvio sesuo.
Geriau įsižiūrėjus ji man nebebuvo panaši į Jovitą.Ji neturėjo dantyse cigarečių,buvo tvarkingai susišukavus ir šiaip..
-Aš Vasarė.Am..Klizma..Norėjau pasakyti Skalvijus namie?
Jovitos pavidalo mergina nužvelgė mane nuo galvos iki kojų.Tada linksmai nusišypsojo ir prisistatė.
Jos vardas Rafaelė.Neblogas vardas.Skaniai skamba.
Mm..
Išpešiau iš jos kur yra Skalvijus.Jis mieste.Su drauge arba draugu.Tiksliai nenugirdau,nes kaip cepelinų pilnas puodas viriau iš pykčio.
O kodėl?
Aš juk pati kalta kad nėjau su juo.
Bet man tai kas.
Aš kvaila.Nes tai sugebu geriausiai.
Atsisveikinus su Rafaele patraukiau keliuku.
Kur?
Ne namo.
Toli gražu ne..
Aš ėjau pas Skalvijų.
Taip taip.
Aš jį susirasiu.
Juk dėl jo pas mane pilve veisiasi drugeliai tuntas.

*****

Pėdinau pro Svedburgo sankryžą.
Buvo skaudu eiti pro šią vietą-nes čia paskutinį kartą stovėjau su Jovita..
Vis dar stovėjo kapinių žvakės ir gėlės-mano geriausiai draugei atminti.
Kuo skubiau praėjau pro ten-nenorėjau prisiminti.
Nors sankryža ne tokia jau didelė,aš pro ją ėjau gal dvi valandas.
Arba tiesiog laikas sustojo.
Jaučiaus kaip flegmatikė.
Nors gal tokia ir buvau.
Na ir patraukiau link kino teatro.
Ir ką gi aš išvydau.!
O gi Klizma ėjo su aukšta blondine,link Makdonaldo,esančio netoli Harbo cinemos..
Maniau sprogsiu kaip atominė bomba.
Jie ėjo apsikabinę.
Du kalakučiukai..-Pamaniau.
Nuo kada Klizma toks aukštas?
Man HAHAHAHAHAliucinacijos..
Jis ją pabučiavo..
Maniau mesiu savo kerzus kiekvienam į galvą.
Aš pradėjau juos sekti.
Slapsčiausi už šiukšliadėžių iki kol...
Iki kol kažkoks valkata mane pastumė,ir aš su triukšmu nusitėškiau į bananų žievų ir kitokių fūū kaka prikrauta šiukšliadėže.
Jaučiausi..siaubingai.
Aš sakau.
Mane baudžia Mr.Kerzas..
Visi juokėsi.
Jaučiaus kaip cirke.
Marionetė.
Aš marionetė.
Norėjau dingti kuo toliau.
Ir man pasisekė.
Žiauriai pasisekė..būti dėmesio centre.
Mane pamatė Skalvijus.Bet jis buvo su draugu.O kur ta ilgaplaukė?
Ai štai kur ji.
Sustojo kitoje gatvės pusėje stebėti šito cirko.O su ja buvo ne Skalvijus..O kitas bičas,labai panašus į jį.
Gerai jau gerai..jo drabužiai panašūs į Skalvio.
Ir kodėl aš galvojau kad tas apžėlęs kaip makakė bičas bus mano Skalvijus?
Mano?
Rezervuojuos jį sau.
Nesiartinkit prie jo.!
-Vasare,tau viskas gerai?
Skalvis susirūpinęs žiūrėjo į mane.
Jis nesijuokė.Aišku,o kam jam juoktis?Jis dar nenori mirti iš juoko pamatęs mane virtus šiukšliapelene.
Aš jam nieko neatsakiau.
Atsistojau ir nieko nelaukusi pasileidau namo tekina.
Kaip aš nusižeminau.!
Turbūt gyvenime niekur neisiu iš namų.
Turbūt?
TIKRAI niekur neisiu.
Baigsiu mokyklą namie.Gotfrydas galės mane mokyti,išmaitins mane savo kačių ėdalu.Bet ne.!Manęs niekas iš ten neiškrapštys lauk.
Niekas.!

Ai,esu kitam forume skaičius.Nerealu žiauriai.

Chapter 7

I can prove anything
I'll make you admit again and again
I can prove anything
The way that it's read again and again

Grįžau namo.
Niekas net nepastebėjo kad maudžiausi šiukšlėse..
-Vasare,mieloji,kas nutiko?Kodėl banano žievė ant tavo galvos?
-Čia mano naujas stilius.
Nupėdinau į virtuvę ir išmečiau tą puvėsį nuo savo smegeninės.
Atrodžiau kerinčiai baisi.
Išsipurvinau marškinėlius kuriuos man dovanojo Jovita.
O sijonas..
Suplyšęs,kečupuotas,ir dvokiantis.
Dvokiau aš visa.
Pakabinus nosį užkopiau laiptais.
Ir vėl viskas sustojo.
Tuos dvidešimt tris laiptelius kopiau taip lėtai,nu taip lėtai..kaip dar niekad nekopiau.
Šiaip ne taip įveikus pirmą distanciją pirmu reisu nuvykau į vonią.
Nusimečiau visus tuos skarmalais tapusius drabužius ir palindau po karšto+ledinio vandens džiakuzę.
Buvo labai gera.
Prasidėjo mano pasirodymas.
Kurio jau labai senai nebuvo.
-Dėmesio,muilai ir šampūnai,kempinės ir rankšluosčiai,jūsų žvaigždutė Bataveidė Trigalvė Džo.Let the party begin.!
I just can't get you out of my head
Boy, your lovin' is all I think about
I just can't get you out of my head
Boy, its more than I dare to think about
La,la,la la,la,la,la,la
La,la,la la,la,la,la,la
Ir kažkas pasibeldė.
Leiskit spėti.
Mama.
-Vasaryt,išeik iš ten.
Vasaryt?
Čia dabar?
Aš jau senai nebe Vasarytė.Aš Bataveidė Triguzė Džo.
Taip.
Geresnė versija.
-Aš tuoj,mamyt.
Atsigavau.
Po dainavimo visą laiką atsigaunu.
Išsikrapščiau iš ten.Jaučiaus kaip naujai atgimus.
-Ko norėjai,mam?
-Norėjau su tavim pasikalbėt..Apsirenk ir ateik į svetainę.
Įdomu įdomu.
Ir kas tai galėtų būt?
Nušuoliavau kaip velykų zuikutis į kambarį.Rengiausi kas papuolė,kas švaru,kas man patiko.
Labai buvo magu sužinoti ką mama pasakys.
Manau nieko neįpatingo.
Turbūt kaip dažniausiai būna,aptarsim atostogų planus,arba tai,ką valgysime šiandien.
Ar makaronus ar koldūnus.
Tai bent tematika.
-Aš jau čia.
-Džiaugiuos,dukra.Taigi.Norėjau pakalbėti su tavim apie tavo dainavimą.
Kas jai negerai?Čia juk mano pasirodymas.
Muilams,šampūnui,rankšluosčiams..
Mano svajonė.
Suprantu mama,jei nenori,neklausyk.
-Bet man patinka..
-Palauk,Vasare.Aš nieko dar nepasakiau.Taigi,aš girdėjau kaip tu mėgsti dainuoti duše,kaip tu atsidavus dainuoji pati sau.
Pati sau?
Muilui dainuoju.
-Ir norėjau paklausti.Ar nenorėtum lankyti muzikos pamokų pas privatų mokytoją?Aš žinau,kaip nuo vaikystės mėgai dainuoti.Kadangi mano kolega Kentas yra muzikos profesionalas,jis ieško merginų grupei,arba solo karjerai.
Kentas?Cigarečių pakelis..
Nežinau mama.
Netikusiai meluoji,
Juk šiandien lapkričio dvidešimt šeštoji.
O ne balandžio pirmoji.
-Juokauji?
-Ne.Aš labai rimtai.Jis sakė,jog lauks tavęs.Tai ką manai?
Ką aš manau?
Tu nori žinoti ką aš manau?
Mano nuomone visas pasaulis pamišo.
Aš tapsiu dainuojančia marionete.
Tik muilai bus gyvi.
Su akim.
Su nosim.
Su burna.
Ir gal net plos man.
-Mama,nemanau kad daug kas išpopuliarėja penkiolikos metų.
-Britnė išpopuliarėjo.
-Šešiolikos.
-Tau po savaitės irgi šešiolika.So what?
Mama suskėlė.
Niekada nevartojo angliškų frazių.
Ir visai pamiršau apie savo gimtadienį.
Pasensiu dar vienais metais.
Dar vienais metais būsiu didesnė gyvenimo cirko asė.
-Vykstam,mam.
-Širdele,užsidėk ką nors padoraus.Pižama ne kaip atrodo.
Tai čia pižama?
Woow. Aš tikėjaus,kad čia vakarinė suknelė.
Nutipenau į kambarį ir išsirinkau tai kas man gražu.
Mamai irgi visai patiko.
-Vasare,kaip tu atrodai.!
-Žinojau kad tau patiks.
-Čia ne komplimentas,širdele.Atrodai siaubingai.
Siaubingai?
Mano kasdieninė apranga jai atrodo siaubingai?
-Žinai ką?Jei aš tau tokia siaubinga,tai gal pati ir važiuok pas tą savo Kentą.!Pradedu suprasti kodėl dažnai būni darbe.!
Mečiau į ją tai ką turėjau rankose.
Kas tai buvo?
Tai buvo mano tapkė.
Kadangi mečiau iš antro aukšto į pirmą,gal ir nepataikiau.
Nesidomėjau.
Supykusi kaip bulius,nužirgliojau į savo kambarį ir užsibarikadavau ten.

In love and lonely
In love and lonely

I'm not with you my baby
Just to see you cry
I'm in love with you
Not the tears in your eyes

I can't remember
The last time you smiled
Oh I know how it feels
I know what it's like

-Gotfrydai.Ką man daryti?
Aš pamišus.
Ieškau pagalbos katino glėbyje.
Nu tai kas?
Jis vienintelis mane supranta.
-Miaū.
Išgirdau jo atsakymą į mano gyvenimišką klausimą.
Kodėl aš negalėjau gimt kate?
Va dabar tik ir murkčiau.
Arba būčiau Whiskas reklamos žvaigždė.
Svajonė,paistalai,svajonė.
-Gotfrydai.Jei nepasakysi ką man daryti,aš tave aprenksiu.
Dalyvausi mano secret show.
Gąsdinančiai pažiūrėjau į jį.
Aš tikėjaus grasinimas padės.
O kas iš to?
Jis ir toliau miegojo ant mano kelių.
Be murkimo ir savo miau,jis nieko kito nemokėjo.
O ko aš tikėjaus?
Kad jis prabils,ir pasakys:
-Vasare,eik dirbti cirke.Esi tokia nevykus.
Manau mano protas jau suvokia padėtį.
Katinas irgi viską suprato.
Nes mano ateitis tėra miau ilgio.
-Ai Gotfrydai,neklausinėk manęs tokių dalykų.Eik iš čia.
Jis su manim nešnekėjo.
Toli gražu ne.
Bet tikėjaus.
Jis metė į mano Kas tu per psichė.. žvilgsnį.
Koks protingas katinas.

*****
Visą likusią dienos dalį aš grojau.
Taip.
Grojau savo nervais.
Niekaip nežinojau ką veikti.
O rytoj dar ir į mokyklą.
Mokytis nenoriu.
Noriu prasiblaškyt.
Bet man gėda susitikti su Klizma.
Nebenorėjau būti šiukšlių mergaitė.
Skambutis į duris.
Dzin.!
Valio.
Kažkas atėjo.
Įdomu įdomu..
Kas?
Skalvijus?
Ne.
Manau po to įvykio jis neateis..
Man nespėjus atsistoti išgirdau nepažįstamo vyriškio balsą.
Kas jis per vienas?
Paštininkas?
Veterinaras?
Psichologas?
Jei tu toks-eik sau.
Mano katinas už tave geriau mane pagydytų.
-Sveikas,Kentai.-Sučiulbėjo suulbėjo mama.
Čia dabar?
Kentas?
Aš juk pasakiau,kad man nereikia mokytojo.
Na gerai.
Nesakiau.
Bet mama pati turėjo suprasti.
Ar ji nesuprato?
-Imk,mieloji,vyno atnešiau.
-Oi,nereikėjo.-mama sukikeno kaip paauglė.
Kas čia vyksta?
Jis jai neša vyno ir braunasi mane mokyti dainavimo kurį 500% už jį geriau moku?
Ne.
Čia buvo kitkas..
O gal mama išdavinėja tėtį?
Aišku.
Jis juk jau vakar išvyko į Prancūziją.
Papasakojo apie Adairą ir išvyko.
Galėjau įlįst į bagažą.
Galėjau važiuot su juo.
Nenoriu gyventi čia.
Tarp dviejų įsimylėjusių kolibrių.Kaip ji gali taip laisvai burkuoti su kitu?
-Kaip dėl Vasarės?
-Mm.Ji nedainuos.Mes susiginčyjom.Man visvien.Toji mergiūkštė per daug reikalauja.
-O kur Patricijus?
Koks jam skirtumas kur mano tėtis?
Žinai mama..
Aš kitaip nei tu,neišdavinėju tėčio..
-Jis jau vakar išvažiavo į Prancūziją.Vasarė tūno kambary,ir tikrai niekur neis.Galim ramiai užsiimti savo reikalas.
Ji sukikeno ir pro durų plyšelį mačiau kaip pabučiavo jam į lūpas.
Tik šito man ir trūko.
Kad mama išduotų tėtį.

Įdomu...

patiko, labai patiko ;DD
kaip Himbeere* rase - tju tjuri sawita rasymo stiliu kuris kazkuo man idomus ;DD
todel perskaiciau wisas dalis ;DDwow! ilgai uztrukau, bet perskaiciau ir man patikooo!!! ;DDD

žiauriai faina istorija, patiko blevyzgos, jos tiesiog gerulės xD Cool xD