FF-Viskas kažkada pasibaigia...PABAIGA.

Kada tęsinys? :44:

Rytoj.

Dąąh....
Įdėk dar šiandien :44:

Tęsinys.
8 dalis.
-Kur tu buvai?-užbaubė Alex‘as.-Bent žinai, kad jau 21.00?
-Ne tavo reikalas kur aš buvau.Išvis kaip tu patekai į mano kambarį?
-Tai nesvarbu.
-Ak nesvarbu?Išvis:užsakai fotografą, padarai skandalą ir dar sakai, kad nesvarbu!-lyg nesavu balsu užbaubė Toma.
-Kada tu pagaliau suprasi?Aš nieko neužsakinėjau!
-Dink iš čia!Dink iš čia, eik dainuok, laimėk ir daugiau nelįsk prie manęs!
-Bet aš nenoriu...
-Tai ko tu nori?Atsitempei mane čia ir myki nesąmones!
-Aš tavęs neverčiau čia važiuoti!
-Ak ne?Tada aš kraunuosi daiktus ir išvažiuoju!
Toma išsitraukė lagaminą ir pradėjo krautis daiktus.
-Kur tu važiuosi?
-Toliau nuo tavęs ir nuo šitos vietos!
Ji nusisuko ir toliau krovėsi daiktus kai išgirdo, kad trinktelėjo durys.Toma susmuko ant žemės ir pradėjo verkti.
Į jos neužrakinta kambarį įėjo Nora.Buvo 21.15.
-Mergyt!Ruoškis už 45 minučių turime būti arenoje, juk pusfinalis.
Bet tada ji užtiko Tomą verkiančią.
-Kas čia dabar?Kodėl tu dediesi daiktus?
-Dink iš čia!Nenoriu tavęs matyti!Nekenčiu tavęs!Būtinai tau reikėjo prikalbėti nesąmonių apie Alex‘ą?!
-Aš nenorėjau...Bet tai tiesa.
Truputį patylėjusi Nora vėl prabilo:
-Tai važiuojam?Visi jau laukia...
-Gerai.-piktai atkirto Toma.-Tik persirengsiu.
Po pusvalandžio jos su visais jau buvo arenoje.Kad ir kaip nenorėjo vis dėlto Toma susitiko Alex‘ą.Atrodo jis ją pamatė.Tačiau ji apsisuko ir sparčiu žingsniu ėjo link salės kai uždusęs ją pasivijo Alex‘as.
-Toma, palauk!Kiek tu dar bėgsi nuo manęs?
Tačiau ji toliau ėjo spartindama žingsnį.Staiga jis sugriebė jos ranką.
-Ar tu gali sustoti?Noriu tavęs atsiprašyti.
-Nereikia man nei tavęs nei tavo atsiprašymų.Atstok, pakankamai dėl tavęs prisikentėjau.
-Suprask ir mane.Aš nemiegojau beveik tris dienas, problemų turiu iki kaklo.
-Kaip?Kodėl?Tris dienas?Tu supranti ką tu su savimi darai?
-Aš žinau...Taip gavosi, kad dingo mano smuikas ir jis vis dar neatsirado.
-Gal galiu tau kuo nors padėti?
-Svarbiausia:neisterikuok,-jis ją apsikabino.-Man reikia bėgti.
-O kada tu miegosi?Pastoviai bėgi ir bėgi.
-Prižadu, šiandien-būtinai.Gero renginio!
Jis nusišypsojo ir eidamas pasiuntė oro bučinuką.

Įdomu, neįdomu dedu tęsinį.
Toliau viską rašysiu Tomos akimis ,manau bus paprasčiau skaityti.
9 dalis.
Ryte mane pažadino durų skambutis.Tačiau jas atidariusi radau tik mažą vokelį ant žemės.Su šypsena veide uždariau duris ir pažiūrėjau į vokelio vidų.Jame buvo laiškelis „Lauksiu apačioje“.Ilgai nespėliojus nusprendžiau, kad tai Alex‘as.Taigi greitai susitvarkiau ir pakylėta ėjau žemyn.Bet staiga pamačiau girtutėlę Norą ir ją tempiančią Baibą.
-Labutis,-tariau aš.
-O kaip gerai, kad tave sutikome.Labas beja,-Baibos balsas skambėjo liūdnai.
-Gal galiu padėti?
-Būtų gerai...
Kai atnešėme Norą į kambarį aš nedrąsiai pasakiau:
-Man reikia eiti...
-Tai eik, -nusišypsojo Baiba.-Ačiū už pagalbą.
-Nėr už ką.Iki pasimatymo!
-Palauk, Toma,-pašaukė Baiba man.
-Kas atsitiko?-nenorom atsisukau.
-Yra du dalykai.Pirma-apačioje tavęs laukia.Antra-gal norėtum šiandien vakare su manimi pasivaikščioti po Maskvą?
-Dėl pirmo-žinau.Dėl antro-sutinku.
-Gal galėtum pasakyti savo numerį?-mandagiai paklausė manęs Baiba.
Taigi padiktavau jai savo numerį ir pagaliau nusileidau žemyn.Ten kavinėje tiesiog švytintis sėdėjo Alex‘as.
-Labutis, gražuole!-jis lenkėsi mane pabučiuoti.
-Tik ne čia!Jau pamiršai kas buvo anąkart?
-Taip...Tiksliai.
Mačiau, kad jis kažką slepia.
-Kas nutiko?Kodėl tu toks susirūpinęs?
-Nieko.
-Kaip tai nieko?Aš gi matau.
-Na nuo tavęs nieko nepaslėpsi.
Ir jis parodė man laikraštį kurio pirmame puslapyje puikavosi mūsų nuotrauka.O šalia buvo jo ir kažkokios merginos nuotrauka.Antraštė mane tiesiog žlugdė: „Paliko viena-puolė kitai į glėbį“.O po apačia dar parašyta: „Prieš kelis metus išsiskyręs su smuikininke Ingrid Berg Mehus, šiųmetės Eurovizijos Norvegijos atstovas Alexanderis Rybakas vakar pastebėtas žavios blondinės glėbyje.“Ir dar jo buvusios komentaras: „Džiugu, kad jis pagaliau susirado naują merginą.Bet vargu ar ji ilgai tvers.Alex‘as per daug mėgsta flirtuoti su kitomis, kad ilgai užsibūtų su viena.“
-Ir ką manai?
-Tai siaubinga!!!
-Nesikarščiuok taip.Greitai visiems tai neberūpės.
-Tikiuosi.Bet atsitiko dar kažkas...
-Ne,-bandė gintis Alex‘as.
-Aš matau.-ramiai patikinau jį.
-Na gerai.- jo veide nušvito šypsena.-Atsirado mano smuikas!
-Ačiū, Dievui.
Alex‘as pakeitė pokalbio temą:
-Tu valgysi ką nors?
-Veikiausiai-ne.
-Tai važiuojam.
-Kur?-aš išpūčiau akis.
-Į repeticiją.
-Ne, negaliu.Man reikia eiti,-apsisukau ir nuėjau.
Po penkių minučių jau stovėjau prie Noros kambario.Pasibeldžiau.Atidarė Baiba.
-Tai kaip Nora?
-Pusė velnio.Miega.Tyliau.
-Gerai.
Kol Nora miegojo aš ir Baiba pasišnekėjome.Atsibudo Nora.Pamatė mus ir išraudonavusi pradėjo rinkti žodžius.
-Aš...na...atsiprašau...nenorėjau...man labai gėda...
-Raminkis!Viskas ok,-džiugiai kalbėjo Baiba.-Kaip jautiesi?
-Ačiū, geriau.O jūs eikit, nemažas vaikas.Priežiūos nereikia.
Mačiau kaip Baiba susiraukė.Nepatikliai nužiūrėjo Norą ir pasakė:
-Gerai.Ate!
-Sėkmės jums!-atsisveikino Nora.
Tačiau išėjus iš kambario Baibos veido išraiška pakito į blogąją pusę...

tęsk... :44:

Tęsk ....

ahoho idomiau ir idomiau tesk :45:

Bus GAL dar šiandien...

Zinoma rasyk siandiena mane sudominai man patiko :)

Tęsinys.
10 dalis.
-O, dangiškas arkly!-užriko Baiba.
-Kas nutiko?
-Taigi mums repeticija šiandien...Grįžtam atgal.
Taigi tuoj vėl atsidūrėme Noros kambaryje.
-Nora!Mums šiandien repeticija.
-O, velnias!Ką daryt?
-Paklausk Radžio,-su ironija įsiterpiau aš.
-Nejuokinga!Aš skambinu Sashai.-neramiu balsu pasakė Baiba.
Po kelių sekundžių Baiba jau kalbėjo su Sasha.
-Labas.Žiūrėk, gal mes be Noros šiandien išsiversime?-trumpa pauzė.-Aha, gerai.Iki.
-Taigi..?
-Sakė, kad apseisime ir be tavęs.
-Ou...Ačiū, Baiba.
-Gerai.Užteks cackintis.Einam Toma.Ate.
-Ate.-atsisveikino Nora.
Po pusvalandžio jau buvome arenoje.Po repeticijos aš ir Baiba su visais atsisveikinome ir pasukome savais keliais.Pradėjo temti.Mes jau buvome apėjusias centrinę Maskvos dalį.Kitaip sakant gražiąją medalio pusę.Eidamos į viešbutį pasukome nuošalesne gatvele.Kitaip tariant negražiąją medalio puse.Beeidamos mes pamatėme gulintį žmogų.Kai priėjome arčiau aš sustingau.
-Čia juk Alex‘as!
Aš apsipyliau ašaromis.
-Skambink greitajai!-paliepiau Baibai.
-Alex‘ai, -stengiausi tvardyti ašaras.-Atsiliepk, ei girdi mane?
Jis pramerkė akis.Aš nesuvaldžiau ašarų.
-Ei, neverk,mažute,-ramiai kalbėjo Alex‘as.-Viskas gerai.
Negalėjau nieko sakyt.Jis nuvalė man ašaras.Atvažiavo greitoji.Apžiūrėjo jį, nevežė į ligoninę.Tik pasakė:
-Viskas gerai.Žaizdos tik išorinės.Vidinių sumušimu nėra.
Eidami į viešbutį mes visi trys linksmai šnekučiavomės.Kai atėjome aš ir Alex‘as atsisveikinome su Baiba ir nuėjome pas Alex‘ą į kambarį.Kai uždarėme duris aš nesusivaldžiau, apsipyliau ašaromis kurias laikiau savyje ir puoliau jam į glėbį neaiškiai rinkdama žodžius.
-Kas buvo?Kas nutiko?Kaip tave sumušė?-aš turėjau begalę klausimų jam.
-Ššš...Nusiramink.Viskas gerai.
Pajutau kaip jis pabučiavo mane į plaukus.
-Gal pas tave yra vaistinėlė?-paklausiau pas Alex‘ą.
-Vonioje turėtu būti,-ramiai pasakė jis ir nuėjo į kambarį.
Aš nubėgau į vonią.Paėmiau vaistinėlę ir nuėjau į kambarį.Kai baigiau tvarkyti paskutinę žaizdą Alex‘as netikėtai pas mane paklausė:
-Gal norėtum likti?

oho
kaip idomu
kaip ir visda tesinuka mums reik tesinuka

Tęsinys.
11 dalis.
Aš atsitraukiau.
-Klausyk, nepradėk!Mes pažįstami gal...tris savaites o tu jau...
Tačiau nesugebėjau pabaigti sakinio.Alex‘as atsistojo, neįstengiau daugiau nieko pasakyti.
-Ei, atvėsk,-prislopintu balsu tarė jis.-Aš tavęs neverčiu.
Nebegalėjau jam atsispirti, jis pristūmė mane prie spintos ir pradėjo bučiuoti.Aš tiesiog degiau jo glėbyje. Toliau nieko neprisimenu.Tik tai, kad ryte atsibudau jo glėbyje.Jis miegojo, jo lygus alsavimas privertė mane nusiraminti.Jaučiausi saugi.Tačiau protas privertė suvokti, kad tai neturėjo įvykti.Tyliai išsilaisvinau iš jo glėbio ir pradėjau rengtis.Jis atsibudo.
-Labas rytas,-nusišypsojo jis.-Ou, jau eisi?
Nespėjau atsakyti, suskambo durų skambutis.Alex‘as pašoko.Tai jam buvo netikėta.Greitai apsirengęs jis nubėgo atidaryti durų.Girdėjau balsą prieškambaryje.Tai buvo moteris.
-Su gimtadieniu,-kalbėjo moteris.
Išėjo į prieškambarį ir pamačiau kaip ji apsivijusi jo kaklą bučiuoja.Jis nesipriešino.Man tai buvo smūgis žemiau juostos.Praėjau pro Alex‘ą ir maldaujamai į jį pažiūrėjus su ašaromis akimis išbėgau pro duris.
-Toma!Palauk!
Aš atsigręžiau į jį.Ašaros jau riedėjo veidu, tačiau veidas buvo bejausmis.
-Ko tau reikia iš manęs?A?Gal dabar pasakysi, kad ne taip viską supratau?!
Pati to nejusdama artėjau prie Alex‘o.Kai priėjau pakankamai arti jis pradėjo:
-Suprask.Tai mano darbas.
-Tai gal ir aš tavo darbas?Pasivoliosi, paskui mesi?
-Tave aš myliu,-bandė teisintis jis.
Tačiau aš jam trenkiau antausį ir pro dantis iškošiau:
-Tu-šlykštus!!!
Ir apsisukusi nubėgau.
Kai įėjau į koridorių kur buvo mano kambarys pamačiau prie mano kambario lukuriuojančia Nora.Ji neatrodė linksma.Veikiau itūžusi.Sustojau.Tačiau supratau, kad teks vistiek ten nueiti.Kai priėjau prie savo kambario Nora pratrūko.Aš ją užčiaupiau ir užrikau:
-Gal ne čia?
Įėjome į mano kambarį.Iš jos žvilgsnio supratau, kad ji siaubingai itūžusi.
-Kur tu buvai visa naktį?!Visi eina iš proto!
Pasirodo ji norėjo pasakyti netiek jau ir daug kaip man pasirodė.Su palengvėjimu atsidusau.
-Nedūsauk!Kur buvai?!
-Nurimk, -sunkiai pradėjau.-Ačiū, kad manimi rūpinatės.Taip, nakvojau ne čia.
-Tai kur?!-kaip mama užrėkė Nora.
Tada nužiūrėjusi mane pakėlė akis ir pažiūrėjo į manąsias.
-O ne!Tik nesakyk, kad pas jį.
-Būtent,-pasakiau aš ir apsisukusi nuėjau prie spintos.-Dar kas nors?
-Jūs darėte TAI?
Sekundėlę pasvarčiusi atsakiau:
-Tai ne tavo reikalas.Atsiknisk.
-Mhm,-bandė tvardyti save Nora ir pakeitė temą.-Važiuosi su mumis?
-Kur?
-Į repeticiją, žinoma.
-Ten bus JIS?
-Tikriausiai.
Piktdžiugiškai nusišypsojau.
-Gerai.

Tesk...

Tesk tesk...

Kitas tęsinys galbūt penktadienį.

Tęsinys.
12 dalis.
Mano galvoje tiesiog virte virė keršto planas.Jau įsivaizdavau kaip Alex‘as įnirš kai pamatys mane su kitu.
Po pusvalandžio buvome arenoje.Mano dideliai laimei po mūsų repetavo Alex‘as.Likus penkioms minutėm iki mūsų repeticijos galo į areną atėjo Alex‘as.Mačiau kaip jis prie manęs artėjo.Nekreipiau dėmesio į jį.Tačiau mačiau, kad jis nori man kažką pasakyti.Pagaliau jis priėjo.
-Palikai mobilų pas mane.
-Aha, ačiū.-šaltai atsakiau.
Tuo tarpu baigėsi repeticija ir mes link išėjimo.Alex‘as dar kartą į mane atsigręžė, prie manęs priėjo Sasha.
-Ko tu taip šaltai su juo?-paklausė jis.
Bet aš jam nieko neatsakius pabučiavau jį į lūpas.Tada atsisukau į Alex‘ą.Jis stovėjo kaip stabo ištiktas.Tačiau priėjus prie išėjimo sustojau.
-Tai tu eini?-paklausė Sasha.
-Eikit, aš pasivysiu.
Sustojau per Alex‘o repeticija tiesiog ryjau jį akimis.Manau jis matė.Po repeticijos jis priėjo prie manęs ir paklausė:
-Na ar patiko?
Stengiausi išlikti šalta, bet tai nebuvo paprasta.
-Visai nieko.Geriau paklausk pas tą mergšę.-su pašaipa pasakiau.
Jis nieko neatsakė.
VAKARAS. 21.00
Kažkas paskambino į mano duris.Nieko nelaukiau.Beje šiandien pusfinalis.Bus ir Alex‘as.Būčiau galvojus ir galvojus, bet prisiminiau, kad už durų visdar kažkas stovi ir laukia kol atidarysiu.Nežiūrėjau pro akutę. Atidariusi nustėrau.Kitoj slenksčio pusėje stovėjo Alex‘as.Nutaisiau šaltą veidą ir atsainiai paklausiau:
-Nesumaišei kambarių?Aš ne ta tavo mergšė.
-Baik irozinuoti.Jau nebejuokinga.Noriu su tavimi pasikalbėti.
-Tai sakyk.Ko lauki?
-Gal galiu užeiti?
Nužvelgiau jį.
-Na gerai.
Aš pasitraukiau ir įleidau jį.Atsirėmiau į duris.
-Tai sakyk.
-Aš noriu tau viską paaiškinti.
-O ką čia aiškinti?Pati turiu akis.Proto dar irgi liko.Viską suprantu.
-Manau, kad tu NIEKO nesupranti.
-Man neįdomu ką tu galvoji.
Jis minutėlę pagalvojo ir prabilo:
-Aš tau pasakysiu tik vieną.Tu man esi brangiausias ir aš neturiu jokios kitos.
-Viskas?
-Taip.
Aš pasitraukiau nuo durų.Atidariau jas ir pasakiau.
-Puiku.O dabar nešdinkis.Nenoriu tavęs akyse matyti.
-Vistiek susitiksime.-jis nusišypsojo.-Juk ateisi šiandien.
-Taip, bet tikrai ne pas tave.
Uždariau duris.Dar karta apgalvojau viską kas ką tik įvyko.Bet neturėjau daug laiko, nes vėl suskambo durų skambutis.Atidariusi duris išvydau Sasha.
-O, labas,-išstenėjau.
Vis dar jaučiausi nejaukiai po to kas įvyko šiandien.
-Labas.Tu pasiruošus?
-Aaa...Jo.
Mes išėjome išmano kambario.Eidami pakeliui šnekėjomės.Netikėtai Sasha pasakė:
-Sutikau Alex‘ą.Nuliūdęs atrodė.Kas šį kartą įvyko?Ar tai nesusiję su tavimi?
Sekundėlę galvojau ką pasakyti.Galop nusprendžiau, kad teks pameluoti.
-Ne.Nežinau kas jam.
Jis man uždavė dar vieną netikėtą klausimą:
-O kas te šiandien arenoje įvyko?
Nusukau akis.
-Apie ką tu?
-Toma,nebūk mažas vaikas.
-Na gerai.Mes susipykome...Tik prašau neklausk nieko.
-Gerai jau.
Kol šnekėjomės atėjome prie jų autobuso.
Atvažiavome į areną.Kai įėjome Sasha užpuolė būrys žurnalistų.Kol jis atsakinėjo teko jo palaukti.Nuėjome į užkulisius.Buvo 21.30.Apsižvalgiau.Alex‘o nemačiau.Nurimau.Po 15minučių Baiba paklausė:
-Tu būsi su mumis žaliam kambarį ar eisi į salę?
-Gal liksiu su jumis.
-Gerai.Einam tuomet.
Nuėjome.Ten sukiojosi daug žmonių.Baiba pasakė:
-Aš tuoj grįšiu.Prisėsk arba pasidairyk.
-Aha.
Viską apžiūrėjau.Nustebusi nuo prabangos buvau amą praradusi.Tačiau...Vis dėlto ten buvo JIS.Ne. ne Sasha, o Alex‘as.Jis žiūrėjo tiesiai į mane.Aš apsisukau ir pasukau link salės.Ėjau tamsiu tuneliu.Girdėjau žingsnius paskui.Sustojau ir atsisukau.

Tesk...

susistojau ir atsisukai
ir kas tada bus???
tesinio

Bitlomane rašo:

susistojau ir atsisukai
ir kas tada bus???
tesinio

ir..? sustojai ant tokios vietos :D

:16: :34: :44:

Lauksiu tęsinio :}

Ok, einu rašyti

laukiam

Truputį leva gavosi :26:

Tęsinys.
13 dalis.
Nieko nemačiau.Buvo per tamsu.Tas KAŽKAS pradėjo artėti link manęs.Aš traukiausi.Apsisukau ir pradėjau bėgti.Bet tas KAŽKAS mane pasivijo ir sugriebė už rankos.
-Sustok!Nebebėk!Ką aš tau padariau?-supratau kas tas žmogus.
-Klausyk, Alex‘ai.Man atsibodo tavo žaidimėliai.Esi nebe mažas vaikas.Apgalvok kas tau yra svarbiausia, o kas tik pramoga.Nežinau kiek tu...
Nespėjau pabaigti.Alex‘as pridėjo pirštą man prie lūpų.Jį atitraukęs pradėjo mane karštai bučiuoti.Jaučiausi lyg devintame danguje.Tačiau protas įsijungė, aš jį atstūmiau.
-Svarbiausia man-tu.Nebus tavęs, nebus ir manęs.
Man pasidarė gera.Tačiau nieko nesakius apsisukau ir praėjus pro jį grįžau pas saviškius.
-Kur buvai?-man įėjus paklausė Baiba.-Jau reikia eiti į žaliąjį kambarį.
-Gerai, einam.-tepasakiau.
-Tu man neatsakei kur buvai.
-Žinok tuolete myžčiojau!Atsiknisk!
Įsiterpė Nora:
-Baiba, baik.Matai, kad nenori kalbėti.
-Gerai jau gerai.-subambėjo Baiba.-Einam.
Įėjome į žaliąjį kambarį.Viską nužvelgiau.Pažiūrėjau į Norvegijos vėliavėlės pusę.Ten sėdėjo Alex‘as ir šypsodamasis žiūrėjo į mane.Aš irgi nusišypsojau.Nora patempė mane už rankovės.
-Ei, svajokle!Einam sėstis.
Ji nusijuokė.Man nebuvo juokinga.Jaučiau kaip viskas slysta iš po kojų.Apalpau.Atsigavau po kelių minučių.Atsimerkusi pamačiau aplink mane daug žmonių.O į mane visas išbalęs žiūrėjo Alex‘as.Jo akyse mačiau baimę.
-Toma, tau viskas gerai,-žiauriai išsigandęs paklausė jis.
-Taip.Kas čia atsitiko?
-Tu apalpai.Iškviesiu greitąją.
-Ne!-įsakmiai pasakiau.-Jokių daktarų, jokių gydytojų!
-Bet...
-Jokių bet!
-Einam į lauką.
-O kam?!Nereikia!Be to jau prasideda.
-Saugok save.
-Sėkmės.-palinkėjau jam, nors buvau visiškai užtikrinta, kad jis pateks.
Prasidėjo pusfinalis.Žinojau, kad Alex‘as dainuoja šeštas.Sasha-tryliktas.Vienodai jaudinausi dėl jų abiejų.Dėl Alex‘o neabejojau.Kur kas kitaip buvo su Sasha.Mes juk iš Lietuvis.Mažos šalelės.Tikiuosi pakliūsime į finalą.Būtų be galo gaila Sashos.Kol galvojau atėjo Alex‘o eilė.Atsisukau į jį, nusišypsojau.Jis pasiuntė oro bučinuką ir išėjo iš kambariuko.Jo pasirodymas man praėjo lyg viena sekundė.Viskas buvo fantastiška.Jo akys tiesiog degė.Artėjo Sashos pasirodymas.Ir štai jau girdisi pirmi akordai.Baigiasi daina.Jie visi šurmuliuodami ir išsišiepia iki ausų grįžta į žaliąjį kambarį.
Štai skelbia rezultatus.Jau atidarė du vokelius.Sasha nervinasi.Baiba tiesiog kunkuliuoja.Nora kaip visada jau padarė sprendimą.O aš.Man tiesiog apmaudu.Trečias vokelis.Ne mes.Prakalbo Baiba:
-Nu jeigu dabar būsime ne mes aš rėksiu!
Ir štai ketvirtas vokelis.LIETUVA!Mes visi pašokome, klykėme, apsikabinome.Sashos veide mačiau nusiraminimą.Štai dar keli vokeliai.Ir...NORVEGIJA!Tyliai džiaugiausi.
Baigėsi visas renginys.Visi mūsiškiai nusprendė atšvęsti viešbutyje.Aš likau su jais.Bet kol jie kuitėsi nusprendžiau susirasti Alex‘ą ir pasveikinti.Tačiau pamačiusi jį visai nebenorėjau prieiti.Atrodo kažkas ji pasveikino anksčiau...