New FF Svajonės kartais išsipildo THE END

O kiek daug skaitančių. Ačiū jum

19skyrius
-Toli gyveni?-paklausė pardavėjas
-Nelabai, apie 20 min kelio pėsčiomis, o skubi kur nors? Pareisiu ir viena...
-Neskubu,-nusišypsojo jis.-Šiaip paklausiau. 
-Tai papasakok ką nors apie save,-nusišypsojo Kamilė.-Nežinau net tavo vardo.
-Aš Andrew. Esu kilęs iš Didžiosios Britanijos, bet dar būdamas 3metų, su tėvais atvažiavau į Norvegiją gyventi. Nežinau, ką čia daugiau papasakot....Mano gyvenime nieko įdomaus nebuvo. Darželis, mokykla, studijos ir dabar dirbu muzikos parduotuvėje. Geriau papasakok tu, iš kur esi?
-Iš Lietuvos, su drauge atvažiavom vasarai pailsėti čia, į Norvegiją.
-Lietuva? Čia kažkur Balkanų pusiasalį?
-Ne,-nusijuokė Kamilė.-Lietuva, prie Baltijos jūros, Pabaltijo šalis.
-Aa.... Sorry, nelabai mokėjau mokykloj geografiją.
-Nieko tokio, kažkodėl dauguma žmonių nežino kur ta Lietuva, gerai, kad bent jau nepasakei, jog ji Afrikoj,-nusijuokė Kamilė.
Jie priėjo parkelį.
-Einam pro čia, bus arčiau,-pasakė Andrew paėmęs ją už rankos.
Kamilė norėjo kuo greičiau praeiti tą parką, nes jis buvo labai tamsus ir niūrus, bet staiga Andrew sustojo.
-Klausyk, tu man labai patinki,- pasakė jis ir prirėmė ją prie medžio.
Kamilė pradėjo muistytis.
-Kažkas blogai? Aš tau nepatinku,- pradėjo jis glostyti jai veidą.
-Paleisk, būk geras. Nejaukiai jaučiuosi. Manau, mums reiktų daugiau pabendrauti ,kad galėčiau pasakyt ar tu man patinki...per anksti dar... 
-O man ne per anksti...Tu tokia graži,- tarė jis ir pabučiavo Kamilę, bet ji atstūmė ir trenkė antausį.
-Klausyk ,panele, nevaidink čia gerutės!!!- Andrew suspaudė jos ranką.-Geriau nesipriešink, nes nežinai kuo gali viskas baigtis!
-Paleisk mane, arba aš rėksiu,- su ašarom akyse pasakė Kamilė.
-Tik pabandyk!
Jis užspaudė ranka jos burną, bet Kamilė įkando jam į ranką ir bandė pabėgti. Andrew ją pasivijo, ir trenkė taip stipriai, kad keletą sekundžių ji buvo praradusi sąmonę
-Tai ką ,kekše, manei pabėgsi nuo manęs?! Geriau nepykdyk, nes bus dar blogiau,- smarkiai sugriebė Kamilei už plaukų.-Pabandyk išleist bet garselį ir pakasiu aš tave! Supratai?

OMG negalvojau kad jis toks ;ooo

OMG kaip baisu ir kas galėjo pagalvot, kad taip nutiks...

dieve dieve kaip susijaudinau vos neprvirkai
net baisu skaityti kaip nakti uzmigsiu ;DDDne ne juokauju
daaaaaaaarrrrrrrrrr

manijakas jis :D
dar ;Dd

KAS PRIE MANĘS LENDA? GILJOTINUOSIU xDDDD

Vnž, jam amen xD tęsinio xD

20skyrius
-Ar supratai aš tavęs klausiu!-surėkė Andrew
-Prašau neskriausk manęs,- verkdama maldavo Kamilė.
Staiga iš kažkur išdygo kitas žmogus. Jis trenkė Andrew ir prispaudė jo kaklą su savo koją.
-Tai ką, bjaurybe, nemoki gražiai elgtis su merginomis?!- paslaptingasis įniršo ir Kamilė atpažino balsą,...tai buvo JIS. Bet daugiau ji nieko nebeprisiminė, prarado sąmonę. Pramerkusi akis ji matė lyg per rūką.
-Sesele!!!Ji pabudo,- pasigirdo TAS balsas.
Prie Kamilės prilėkė seselė.
-Kaip jaučiatės? Skauda galvą? Ar atsimenate kas įvyko?,- užplūdo ją klausimai.
-Skauda... atsimenu viską... mane užpuolė...lygtais...
-Labai gerai, svarbu, kad atsimenate, sudėtingo galvos sutrenkimo nėra. Tuojaus pas jus ateis daktaras ir išsamiau apžiūrės.
-Aš galiu dar šiek tiek pabūti?- pasigirdo pažįstamas balsas.
-Galit, tik nejaudinkit pacientės.
- Tai kaip jautiesi,- prieš jos akis išdygo Alexas.
-Ką tu čia veiki? Dink iš čia. Niekas čia tavęs nelaukia...,-bandė atsisėsti Kamilė ,bet jai apsisuko galva.
-Pirma,-tau negalima jaudintis,- papureno jos pagalvę Alexas ir švelniai ją paguldė atgal.-O antra-užtektų paprasto AČIŪ.
-Už ką tau ačiū turėčiau sakyt?,-pasipiktino Kamilė.-Suprantu, kad atėjai čia dėl reklamos, reikia pasirūpinti „mokine“. Bet nereikalingas man tas tavo dirbtinis dėmesys, gali išeit...
-Aš čia ne dėl jokios reklamos, nuoširdžiai rūpinuos tavim, o tu dar piktinies. Gerai, išeisiu jei taip nori,-Alexas atsistojo ir žengė pro duris.
Kamilė norėjo jį sulaikyti, bet neišdrįso pasakyti garsiai, to ką pasakė mintyse: „neišeik“.
Po daktaro apžiūros į palatą įlėkė teta su Laura.
-O siaubeli! Mes visą naktį nemiegojom, jaudinomės beprotiškai, sužinojusios kas įvyko, kaip jautiesi, saulele?-su ašaromis akyse tarė teta.
-Galvą skauda, o šiaip pakankamai neblogai, gydytojas sakė, kad ryt galėsiu grįžti namo.
-Suprantu, kokį šoką patyrei. Kas per žmonės šiais laikas! Ačiū dievui, kad Alexas šalia tavęs atsirado ir išgelbėjo.
-Alexas?!
-Na ,taip, Alexandras Rybakas. Toks geras vaikinas atrodo. Padavė parodymus į policiją, pasodins į kalėjimą tą niekšą...Beje, mačiau jis buvo šiandien tavęs aplankyti.
-Aha, „labai geras“,- sumurmėjo Laura.
-O ne!, Aš dar jį išvariau, net nepadėkojau, kad išgelbėjo...siaubas kaip kvailai pasielgiau,-susiimė už galvos Kamilė.

Omg,tęęsk.

Tesinio...

dar daar

kokia idomi istorija :D
tęsinuko... :)

OMG daaaaaaaaaaarrrrrrrrrrrrr!!!!!!!!!

Daaaah, nekenčiu savęs T.T xD

Tęsiniaus.

nu va ko cia daba isvarei ir susitaikysi XDDD
gerai nefloodinu

Negalvojau, kad šitam kūriny tiek daug dėsiu tetos dialogu, bet labai kartojasi ta TETA, padėkit sugalvot jai vardą, nieks nešauna į galvą.

Sofija, Augustina.;D

Dėkis;]

21skyrius
Kamilę kitą dieną paleido namo.
-Nežinau ką daryt,-pasakė ji.-Reiktų kažkaip padėkot jam, kad išgelbėjo mane...
-Tai aišku, kad reikia atsilygint,-sutiko teta Sofija.-Visgi išgelbėjo gyvybę, nežinia kuo viskas būtų pasibaigę, jei ne jis. Paskambink ir pakviesk jį susitikt. 
-Nežinau, nenoriu. Parašysiu žinutę ir viskas.
-Ne, na tu tikrai kvaila! Jis ne kokias kojines išplovė ,o tau gyvybę išgelbėjo, o tu jam atsidėkosi sms žinute?! Nebūk mažas vaikas!
-Nu ir gerai, tada išviso nedėkosiu,- užtrenkė duris Kamilė ir išėjo į lauką, bet ten atsitrenkė į Alexą.
-Ei tik nerėk,-nespėjus nieko pasakyti Kamilei jis uždengė pirštu jos lūpas.-Atėjau tik paklausti kaip jauties, daugiau nieko, ir išeisiu,-pažiūrėjo į ją šiltomis akimis.
-Nerėksiu,- pratarė ji.-Klausyk, ačiū tau, kad išgelbėjai,- nuraudo Kamilė.
-Ooo,- nusijuokė Alexas. -Pažanga, nustebinai tu mane čia. Pasinaudosiu šiandienos tavo gera nuotaika, neatsilyginsi tu man tik ačiū,- pasišaipė jis. –Einam į čia netoli esančią kavinę, papasakosiu savo piktus kėslus,- sukikeno Alexas.
-Ei, negąsdink manęs.
-Nebijok, aš geras.
-Labai?,- nedrasiai nusišypsojo Kamilė.
-Laabai,- iškišo liežuvį Alexas.
Iki kavinės buvo netoli. Jie susirado atokų staliuką viduje, prie lango, kadangi prasidėjo lietus su perkūnija. Vos jiems įėjus, visos padavėjos pradėjo kuždėtis viena su kita, vienos nuraudo, kitos ginčijosi, kuri aptarnaus tą staliuką. O Alexas visą laiką tik juokėsi.
-Tu visados susilauki tiek dėmesio?- nusišypsojo Kamilė
-Oi čia dar nieko tokio. Būna merginos puola ant kaklo, mėto savo apatinius į mane, klykia, kad myli, atsibosta toks perdėtas pakvaišusių fanių dėmesys,- atsiduso Alexas
-Mat kaip, -nuleido galvą Kamilė
-Oi, atsiprašau, jei tave įžeidžiau,- pakėlė pirštu jos smakrą Alexas. -Su tavim viskas kitaip,- nusišypsojo. -Visiškai kitaip. Tai vat, mano sąlyga tokia: kadangi aš kaip ir tave išgelbėjau, už tai tu turėsi lankyti pas mane grojimo pamokas.
-Ir viskas?- nustebo Kamilė
-Na taip, juk sakiau, kad aš LABAI geras,- Alexas pasislinko arčiau jos.

ir pasislinko arciau jos ir kas tada kasssss
aisku kad mums reiks tesinio

dar

lb lauksim tęsinio... ;D