Kai sudūžta svajonės...

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Pir. 06 08, 2009 4:01 am

Ogo. Kiek skaitytojųų. Dėėėkis. Rytoj bus. :**

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Pir. 06 08, 2009 4:16 am

tai gerai :mirkt:

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Pir. 06 08, 2009 2:01 pm

Lauksim.

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Pir. 06 08, 2009 8:00 pm

Laimingiausia Žemėje.
Vakarieniavom.
-Alexai, tu puikus kulinaras. Labai skanu.-pasakė mama paragavusi.
-Ačiū. –nusijuokė.
-Tai kokie jūsų planai?-paklausė mama.
-Na, metus būsim JAV. O parvažiavę nežinau.-pasakiau.
-Tai kada vestuvės?-paklausė visiškai ramiai mama.
-Mamaaaa.-užrėkiau.
-Kas? Protingas klausimas.-Alexas atsakė.
Mama nusišypsojo, mes irgi.
-Jau vėlu, pavargau, tikriausiai eisiu atsigult.-pasakė mama.
-Gerai, einu paklosiu lovą.-pasakiusi nuėjau.
Iš kito kambario girdėjau kaip mama kalbėjo su Alexu.
-O tu šaunus vaikinas Alexai. Vertas mano dukters.-pasakė mama.
-O jūsų dukra mano lobis. Niekada jos nepaleisu. Labai ją myliu.-kalbėjo Alexas.
-Ačiū tau, kad ją globoji.
-Nėra už ką man dėkoti. Aš ją myliu.-kartojo Alexas.

-Hem hem. Lova paklota. –įėjau sutrukdžiusi pokalbį.
-Ačiū, Eva. Ačiū Alexai, už labai skanią vakarienę.-pasakiusi mama, pakilo nuo stalo ir nuėjo.
-Ir ką čia kalbėjot?-prisėdusi priešais Alexą paklausiau.
-Nieko.-pasakė Alexas, pakėlęs akis.
-Ak šit kaip..-sumurmėjau.

Po poros dienų.
-O Dieve. Rytoj išskrendam. Jau rytoj.-pasakiau Alexui pabudusi.
-O taip.-metams paliksime Norvegiją. Bet mums viskas bus puiku. Svarbiausia kad mes kartu.-pasakė Alexas.
-Mhm. Kaip aš tave myliu.-pasakiau tyliai.
-Aš irgiiii.-nutęsė Alexas.
-Na ką gi, mums dar pas gydytoją reikia nuvažiuot. Siuntimų paimt.-pasakiau surimtėjusi ir nulėkiau ruoštis.
Netrukus mes jau buvome pas daktarą. Susitvarkę visus reikalingus dokumentus, išvažiavom namo.
Atėjo vakaras. Vakarieniavome. Tiks taiga Alexas kažkur staigiai dingo. Netrukus jis parėjo nešinas didžiule puokšte gėlių. Nieko nesupratau.
-Kažkokia proga?-pasakiau pažiūrėjusi į gėles.
-Taip. Ir labai įpatinga.-pasakė Alexas.
Mačiau koooks jis buvo susijaudinęs. Mama iš vis sėdėjo be žado, bet aš mačiau kaip ji šypsojosi. Tikriausiai nujautė. Tik tada žiūriu kaip Alexas artėja prie manęs ir mano akys sekė jį. Tada jis priėjęs prie manęs atsiklaupė. O aš žiūrėjau, ir nieko nesupratau, nors viskas buvo taip aišku. Kam tos gėlės, kam jis klaupiasi.
-O Dieve o Dieve.-mintyse galvojau. Atsisukau į mamą. Ji buvo tokia patenkinta. Tada atgal pažiūrėjau į Alexą. Jis šypsojosi, bet buvo susijaudinęs. Tada Alexas išsitraukė iš kišenės mažą, raudoną dėžutę. Tada mačiau kaip jis atsikvėpė ir pradėjo sakyti:
-Eva, aš tave labai labai myliu ir norėčiau, kad tu taptum mano žmona. Sutinki?-ištraukė iš dėžutės žiedą ir laikė jį prieš mane, kartu su gėlėmis ir plačiai plačiai nusišypsojo.
Minutėlę žiūrėjau visai apstulbusi. Tai buvo visiškai netikėta. Nė žodžio nepratariau.
-Tai ką, nesiruoši sutikti?-pasakė mama ir pakėlė antakį.
-Aš aš.. Aš labai nustebusi. Bet kaip? Ką?
-Eva, neversk jo nekantrauti dar labiau.-atkirto mama, sau ramiausiai.
-Aišku sutinku!-surėkiau ir puoliau į Alexo glėbį. –Myliu myliu myliu. –klykiau apsikabinusi.
Alexas laikė mane apkabinęs ir kiek pats apstulbęs. Aš irgi tave labai labai myliu.-atsakė ir pabučiavo mane.
-Žiedo nepaimsi?-laikydamas jį pasakė Alexas.
-O taip. Žiedas, koks gražuuus.Myliu tave.-dar kartą apkabinau.
Šią akimirką buvau pati laimingiausia mergina žemėje. Aš jį taip myyliu.-mintyse kartojau žiūrėdama į jo akis.

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Pir. 06 08, 2009 8:08 pm

Kaip nerealiai.Tęsinio.

Svečias

Oū gaaad, Kąmei pavydas dabar xDD

Daaaaaaar <3

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Pir. 06 08, 2009 8:22 pm

Įdomu. :12:

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Pir. 06 08, 2009 8:48 pm

Radvi* rašo:: Tęsk... :44:

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Pir. 06 08, 2009 8:57 pm

OMA, aš dar dabar sunkiai kvėpuoju, šakėės. Manau ir sakyti nereikia, akd reikia tęsinio ;DD*

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Pir. 06 08, 2009 8:58 pm

Dėkui visoms, kad skaitot šitą rašliavą. xD*

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Pir. 06 08, 2009 10:40 pm

nerealiai ;))

Svečias

OMSL. Dar. ;D

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Antr. 06 09, 2009 12:16 am

Kelionė.
Visą naktį negalėjau užmigti, dėl dviejų dalykų. Pirma - dar negalėjau atsitokėti po Alexo pasipiršimo. Antra – labai nerimavau dėl išvykimo dėl tos sanatorijos. Kas man ten bus? Ar aš išgysiu?-kartojau sau mintyse.
Paryčiais man pavyko užmigti. Tik miegą sustabdė suskambęs žadintuvas.
-Labas rytas.-nusišypsojo man Alexas.
-Sveikas.-atrodžiau susirūpinusi.
-Nerimauji?-paklasė.
-Dar ir kaip.-atsakiau rimtu balsu.
-Nebijok. Viskas bus gerai.-ramino mane.
-Žinau. Su tavim ir negali būt kitaip.-pratariau ir pabučiavau.
-Žinoma.-pasakė didžiuodamasis. –Mano, būsimoji žmona.
-Aha, mano būsimasis vyre. –nusijuokiau.
-Kaip man patinka, kai taip sakai. –pasižiūrėo į mane šypsodamasis.
-Gerai, einu pažadinsiu mamą, juk ji irgi šiandien išskrenda.-pasakiau ir atsikėliau.

Pažadinau mamą, dar šiek tiek užkandom, susiruošėm ir išvažiavom į oro uostą. Mamos lėktuvas turėjo išskrist valanda anksčiau nei mūsiškis. Netrukus, jau stovėjome salėje.
-Na jau tuoj turėsiu eit. –pasakė mama ir apkabino mane, po to Alexą. –Saugok ją Alexai. Būkit laimingi, susitiksim po metų.-verkdama mama sakė.
-Neverk, mama. Viskas bus gerai. –pasakiau glostydama ją.
-Taip, viskas bus gerai. Kai sugrįšim, bus mūsų vestuvės. Bus puiku.-pilnas entuziazmo pasakė Alexas.
-He. Tikrai.-nusijuokiau.
-Gerai, patikėsiu jumis. –valydamasi ašaras sakė mama. –Lauksim jūsų. Būtinai rašykit. –pasakė mama ir dar kartą mudu su Alexu apkabino. –Iki.-nueidama šuktelėjo.
-Iki! –abu su Alexu šūktelėjom.
-Lažinuosi, kad ji vsią skrydį verks.-pasakiau liūdnai.
-Tavo mama tikrai labai šauni moteris.-pasakė Alexas žiūrėdamas kaip ji nueina.
-Sakiau, kad tu jai patiksi.-stumtelėjau.
-He.-nusijuokė. Einam, prisėsim.-parodė į suolelį.
-Einam.-pasakiau.
Netrukus išgirdome pranešėjos balsą kuris sakė, jog jau reikia eiti.
-Na, einam jau?-paklausiau.
-Gerai, einam.-pasakė paėmęs lagaminus.
Visai neilgai trukus mes jau sėdėjome lėktuve. Skrydis man praėjo labai greitai. Su Alexu šnekėjome, jis vis tauškėjo apie mūsų būsimas vestuves.
-Alexai, jos dar tik po metų.-nusijuokiau.
-Tai labai greitai praeis, turim viską suplanuoti.-pasakė rimtai.
-Nuo kada tu vestuvių planuotojas?-paklausiau.
-Nuo tada, kai tau pasipiršau.-nusijuokė.
-Eik tu, gražuoli, mano.-nusijuokiau ir perbraukiau jam pirštu per skruostą.
Po kiek laiko lėktuvas nusileido. Išlipome. Išėjome iš oro uosto.
-Na štai, mes čia. –pasakiau žvalgydamasi.
-Taaip. Dabar reikia pasigauti taxi.
Netrukus taip ir padarėme. Po maždaug valandos mes buvome sanatorijoje. Tai buvo didelis pastatas. Nuėjome link registratūros, mums pasakė, kad mūsų kambarys, trečiame aukšte, 306 kambarys. Visa tai man priminė viešbutį. Ten buvo daug kambarių. Taip apt buvo daug procedūrų kabinetų. Baseinas. Man čia patiko. Viskas buvo labai jauku. Pravėrėme savo kambario duris. Jis buvo labai erdvus, šviesus. Vos įėjus užkliuvo akis didelis langas, buvo balkonas. Per langą matėsi gražus sodas.
-Tai visai nepanašu į sanatoriją.-pasakiau.
-Aha, čia labai gražu.-pasakė Alexas.
-Va, kodėl čia taip brangu.-pasakiau.
Mes su Alexu dar ilgokai žvalgėmės. Čia buvo knygų lentyna, televiorius, rašomasis stalas. Kitoje kambario pusėje plati lova, spinta.
-Man čia patinka.-pasakė Alexas.
-Man irgi.-išlemenau.
Kiek vėliau mudu su Alexu nuėjome pas vyriausiąjį daktarą, kuris čia viską ir įkūrė. Jis mums papasakojo, kad šiuos metus, mes praleisim visiškai įprastai, lyg gyvendami didžiuliame viešbutyje, tik du kartus per dieną, turėsiu atlikti įvairias procedūras dėl kurių aš turėčiau sėkmingai pasveikt. Pasirodo, mes su Alexu, galėsim išeiti ir pasižvalgyti po miestą, papramogauti. O aš maniau, kad būsiu čia visus metus prirakinta. Aišku gydytojas pespėjo, jog viskas turi būti proto ribose. Aš negaliu pervargti.

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Antr. 06 09, 2009 12:27 am

Tęsk :44:

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Antr. 06 09, 2009 12:33 am

Tęsinio, tęsinio, tęsinio .

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Antr. 06 09, 2009 12:44 am

eiktu del tu vestuviu...wau idomu o dar ta sanatorija siaip sanatorijose (nors kaikuriuose)yra diskatotekos
nu gerai nefloodinam
fainiai aisku kaip diena ar naktis...kad teeeeeeeeeeeeeeeesinio :44:

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Antr. 06 09, 2009 1:48 am

Laabai įdomu, tęsk;]]][i

it]

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Antr. 06 09, 2009 1:52 am

Tęsinio!

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Antr. 06 09, 2009 2:03 am

Tęsk,ir kuo greičiau.. :44: Nebesulauksiu :13:

Pranešimų skaičius : 86 Join date : 2009-05-20

Omg,kaip nerealiai.PErskaičiau visą istoriją.Tęęsk.

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Antr. 06 09, 2009 10:28 pm

Dėkui už comment'us. ;}}*

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Antr. 06 09, 2009 11:35 pm

Kokia tu nereali rašytoja, eina sau kaip gražu :) dar noriu ;]

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Kv. 06 11, 2009 12:12 am

Mergaitė.
Na ką. Šaunu.-išėjus iš kabineto pasakė Alexas.
-Ahaa.-aš maniau, kad čia bus taip baisuuu.-atsakiau.
-Einam pasivaiščioti?-pasiūlė Alexas.
-Mielai.-atsakiau ir įsikibau jam į parankę.
Gal valandą apžiūrinėjom sodą. Vaikščiojom. Grožėjomės aplinka. Po kiek laiko prisėdom ant suolelio ir pamatėm koks sąmyšis prasidėjo visur. Seselės kažkur bėgiojo. O kiti ligoniai ar lankytojai žvalgėsi smalsiais žvilgsniais.
-Kas čia atsitiko?-paklausė Alexas.
-Neįsivaizduoju, bet rodos nieko gero.-pasakiau susirūpinusi.
-Einam į vidų, gal ką sužinosim.-paragino Alexas.
-Mhm, einam.-atsakiau.
Vos tik įėjus išgirdom šaukimą. Mažos mergaitės šaukimą. Ji rėkė. Garsiai. Taip gal penkias minutes. O po jų stojo tyla. Tada mes pamatėme, kad iš kabineto išeina daktaras ir kelios seselės.
-Mes padarėme ką galėjome.-pasakė gydytojas.
Po šių žodžių susižvalgėme su Alexu. Supratome, jog ta mergaitė mirė. Net nepastebėjau, kaip pradėjau verkti.
-Alexai, jei manęs laukia toks pats likimas. Kas tada?-paklausiau atsirėmusi į Alexą.
-Tau taip nebus. Tu išgysi. Pamatysi.-pasakė.

Po mėnesio.
Tos dienos įvykis man dar ilgai nedavė ramybės, bet gyvenimas toliau tėkėjo savo vaga ir nieko nelaukė. Praėjo kelios savaitės gydymo. Jaučiausi puikiai. Tas gydymas nebuvo labai varginantis. Laikas čia man bėgo greitai. Dažnai su Alexu išeidavome į miestą. Kasdien skambindavome artimiesiems. Viskas atrodo labai paprasta, bet jeigu man reiktų būti čia vienai.. Nežinau ar ištverčiau. Ir iš vis būčiau seniai palūžusi be jo. Kiekvienas jo bučinys, kiekvienas jo žodis man suteikia stiprybės. Negaliu sulaukti, kada praeis tie metai. Kai grįšime namo. Susituoksime. Išvažiuosime į savo koncertų turą. Būsime tokie laimingi.

Po penkių mėnesių.
Į mūsų su Alexu kambarį pasibeldė seselė.
-Sveiki. Daktaras nori savo kabinete matyti panelę Evą. –pasakė ji ir nuėjo.
Netrukus, aš nuėjau pas gydytoją.
-Sveiki.-įėjusi pasakiau.
-Labas labas. Turiu jums žinią.-pasakė.
-Kokią?-paklausiau sėsdamasi.
-Jau praėjo pusė metų. Jūs atlikinėjote procedūras, bet deja to neužteko.
-Kaip tai?-sutrikau.
-Jums būtina atlikti operaciją.-pasakė susikrimtęs.
-Bet kaip? Operacija?-klausiau ir mano akyse pasirodė ašaros.
-Nebijokite, panele. Tai nelabai sudėtinga operacija. Ji jums padės dar greičiau ir efektyviau pagyti.-ramindamas kalbėjo gydytojas.
-Bet juk jūs sakėte, kad viso šito nereiks. –kalbėjau.
-Taip buvo manoma, bet ir daktarai negali visko numatyti.-pasakė jis.
-Gerai. Supratau. Kada ta operacija?-paklausiau.
-Po triejų dienų.-atsakė.
-Aišku.. Dėkoju už informaciją.-valydamasi akis, pasakiau.
Gydytojas palinkčiojo.
Eidama iki savo kambario verkiau.
Pradarius duris, pamačiau Akexą žiūrintį pro langą.
-Ką sakė?-paklausė jis, pamatęs kad grįžau.
-Man būtina atlikti operaciją.-tramdydama ašaras pasakiau.
-Operaciją? Kokią dar operaciją?-klausinėjo, susirūpinęs.
-Neužteko vien tokio gydymo. Reikia operacijos.-apsikabinau Alexą.
-Nesijaudink. Viskas bus gerai. Kada ji bus?-klausė.
-Po triejų dienų. Alexai, bijau.-verkdama sakiau.
-Nebijok, aš su tavim.-bučiavo man kaktą.

Svečias

Avv. Miela. Dar.

Pranešimų skaičius : 143 Join date : 2009-06-02 Age : 30

Laukiam tęsinio :]

» New FF Svajonės kartais išsipildo THE END