Kai sudūžta svajonės...

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Kv. 06 11, 2009 12:36 am

Dar, prašau, labai labai :]]

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Kv. 06 11, 2009 12:52 am

būtinai daar, labai gražu :)

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Kv. 06 11, 2009 12:53 am

tesinuko

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Kv. 06 11, 2009 1:33 am

teeeeesinio ;DDD

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Kv. 06 11, 2009 1:37 am

Dėkui, kad skaitot. ;}}*

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Kv. 06 11, 2009 1:48 am

ner uz ka visalaika malonu XDDDD

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Kv. 06 11, 2009 2:13 am

tesinio...

Pranešimų skaičius : 86 Join date : 2009-05-20

Omg,tęsk tęsk tęsk.

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Kv. 06 11, 2009 3:37 am

Tesk,ir kuo greiciau :juokiasi:

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Kv. 06 11, 2009 9:56 pm

Ši dalis bus rašoma Alexo akimis.

Operacija.
Pabudau, Eva dar miegojo. Mačiau, kaip ji visą naktį negalėjo užmigti. Aš irgi. Šiandien jai bus atliekama operacija. Žinau, kad ji rizikinga. Mane buvo pasikvietęs gydytojas. Eva to nežino. Ji būtų palūžusi. Bet aš žinau, kad viskas bus gerai. Operacija pasiseks. Mes turime tuo tikėti. Privalome.
-Tu jau pabudai?-paklausė Eva.
-Mhm. Kaip miegojai?-paklausiau.
-Iš vis nemiegojau, tik paryčiais užmigau.-pasakė žiūrėdama į mane.
-Mano vargšelė. –pabučiavau jai kaktą.
-Jau reikia eiti. Dar turi tyrimus atlikti.-pasakė Eva.
-Aha. Reikia paskubėti.-pasakiau.
Žinojau, kad ši diena jai gali būti paskutinė. Jei paskutinė jai – paskutinė ir man. Nebepajėgčiau gyventi be jos. Per daug ją myliu. Jei kas nors atsitiks, mirsiu su ja. Ne. Taip neatsitiks. Operacija pasiseks.-raminau save mintyse.
Po kiek laiko išskubėjome į gydytojo kabinetą. Netrukus buvo atlikti visi tyrimai. Daktarai ir seselės ruošėsi operacijai. Mes sėdėjome laukiamajame. Visą laiką kol laukėme, Eva buvo mano glėbyje. Jaučiau, kaip ji bijojo, nors ir nežinojo visos tiesos.
-Panele Eva, jau laikas. Ateikit čia.-pasikvietė gydytojas Evą.
-Eva, nebijok. Viskas bus gerai. Mums pasiseks.-pasakiau atsistojęs ir apkabinau ją.
-Tikiu. –tepasakė ji.
-Myliu tave.-stipriai apkabinau, lyg tai būtų paskutinis kartas.
-Ir aš tave.-verkdama pasakė Eva.
-Panele, paskubėkite.-šaukė gydytojas.
-Viskas. Turiu eiti. Myliu.-ir ji išsinėrusi iš mano glėbio išėjo.

Operacija truko tris valandas. Man tai buvo baisiausios trys valandos pasaulyje. Visą šį laiką vaikščiojau koridoriuje iš vieno galo į kitą. Niekaip negalėjau nusiraminti.
Pasirodė gydytojas.
-Jūs Evos draugas, taip?-paklausė jis priėjęs.
-Taip. Aš. Kaip ji, operacija pavyko? Viskas gerai?-klausinėjau beveik kratydamas gydytoją.
-Nusiraminkite. Viskas pavyko.-šyptelėjęs atsakė gydytojas.
-Tikrai? Viskas gerai? Dėkui, gydytojau. Ačiū jums. Ačiū.-iš laimės net apkabinau daktarą.
-Taip. Taip. Operacija pavyko. Panelei Evai, nebėra jokios grėsmės. Ši operacija ją išgelbėjo.-laimingas kalbėjo gydytojas.
-Galiu ją pamatyti?-paklausiau nekantraudamas.
-Net nežinau. Galite tikriausiai. Bet ji dabar dar be sąmonės. –pasakė daktaras.
-Nesvarbu. Man reikia ją pamatyti.-pasakiau šypsodamasis.
-Na tada galite eiti. Bet trumpam. Penkioms minutėms.-suimtėjęs atsakė gydytojas.
-Gerai. Tik penkioms minutėms. Dėkui gydytojau, dėkui.-šaukiau bėgdamas link palatos.

Įėjau į palatą. Eva buvo apraizgyta visokiausiais aparatais. Ji buvo be sąmonės.
-Eva, mums pavyko. Pavyko. Dabar tau nebėra visai jokios grėsmės. Tu sveika. –sakiau laikydamas jos ranką.
Aišku, Eva į tai niekaip nereagavo, nors tikėjau kad ji mane girdi. Visas tas penkias minutes žiūrėjau į ją. Buvau toks laimingas.
-Na, jaunuoli, viskas. Eikit. Leiskit Evai ilsėtis.-įėjęs pasakė gydytojas.
-Kada ji pabus?-paklausiau.
-Gal po poros valandų.-atsakė.
-Mhm, aišku. –pabaučiavau Evos ranką ir išėjau iš palatos, nenuleisdamas nuo jos akių.

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Kv. 06 11, 2009 10:02 pm

Omg tau mane pavyko pravirkdyt :D
Džiaugiausi laimės ašarom kartu du Alexu :D
Dar būtinai.

Svečias

Mielaaaaa <33 juopšmaikštšmaukšt, mano jausmų tvardymas kartais man kenkia T.T dar <33

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Kv. 06 11, 2009 10:06 pm

Ir vėl pravirkdžiau. xDDD

Pranešimų skaičius : 86 Join date : 2009-05-20

Oh mai gad,kaip enrealiai (h)
Mielaaa kaaip (h)
Tęsk,tęsk,žinoma tęęsk.

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Kv. 06 11, 2009 10:31 pm

Kaip nerealu, tęsk ;D

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Kv. 06 11, 2009 10:39 pm

bus šiandien tęsinys?

Svečias

OMSL!!.. ;D
Dar.

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Pen. 06 12, 2009 12:21 am

eiks tu sau kaip fainiai daaaarrrr
noriu dar ziauriai fainiai

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Pen. 06 12, 2009 12:39 am

Ainu rašyt. xD

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Pen. 06 12, 2009 12:45 am

jėga jėga jėga laukiaam :)

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Pen. 06 12, 2009 1:58 am

Toliau tęsiu pagal Evą.
Pabudau.
Pabudau. Jaučiausi kažkaip keistai. Bet tuo pačiu ir kažkaip lengvai. Pati nesupratau.
-Pabudo mano gražuolė. –įbėgo į palatą Alexas nešinas didžiule puokšte gėlių. –Čia tau.-įteikdamas, pabučiavo.
-Ačiū. O kaip čia viskas? Gerai? Blogai?-kalusiau.
-Viskas kuo puikiausiai. Operacija pavyko puikiai. Tu sveika. Tau niekas nebegresia.-pasakojo Alexas su šypsena.
-Tikrai? Sveika?-nusišypsojau.
-Sveika. –apkabino mane. –Aš taip tave myliu. –sakė Alexas.
-Aš irgi tave labai myliu. Myliu. Myliu.Myliu.-kartojau.
-Sutrukdžiau?-įėjęs, paklausė gydtojas.
-Ne. Viskas gerai.-atsakiau.
-Turiu jums gerą žinią.-pasakė.
-Kokią?-abu su Alexu paklausėm.
-Jums nebebūtina čia pasilikti dar pusei metų. Po mėnesio galėsite vykti namo, panelei Evai, reikia tik mėnesio, kad tinkamai atsigautų po operacijos.
-Tikrai?-paklausiau. –Kaip puiku.
-Nuostabu.-sušuko Alexas.
-Tai va, tiek norėjau pranešti. –pasakė gydytojas. –Kaip jaučiatės?
-Gerai. Tik truputį ima miegas.-nusišypsojau.
-Taip ir tūri būti. Jūs kątik po narkozės.-pasakė gydytojas.
-Ilgai turėsiu čia pasilikt?-paklausiau.
-Jei gerai jausitės, galėsite rytoj sugrįžti į savo kambarį.
-Gerai. Ačiū, gydytojau.-pasakiau.
-Nėra už ką.-atsakė. –Gražios gėlės.-pasižiūrėjęs į puokštę su šypsena pasakė.
Abu su Alexu nusijuokėm. Gydytojas išėjo.
-Tai ką? Ką darysim, kai grįšim?-paklausė Alexas.
-Nežinau. Visų pirma, skrisim į Lietuvą. Labai visų pasiilgau. Mamos, sesers, draugų. Turiu aplankyt tėčio kapą. Seniai buvau Lietuvoje.
-Gerai, kas tada? Kada tuoksimės?-paklausė su nekantrumu.
-He he. –nusijuokiau. Nežinau. Manau taip ir palikim, kaip buvo sutarta. Po pusmečio.
-Gerai. Bus kaip tu nori.-nusišypsojo.

Kaip gera būti namie.
Labai greitai praėjo šis mėnuo. Jaučiausi puikiai. Man buvo padaryti visi tyrimai, kurie rodė kad aš pasveikau. Atėjo išvykimo diena. Su Alexu ėjome atsisveikinti su visomis seselėmis, daktarais, kurie labai rūpinosi mumis šiuos septynis mėnesius. Tiesa, po emtų turėsiu atvažiuoti čia, pasitikrinti ar viskas gerai. Bet tai buvo smulkmena. Buvo trečia valanda dienos. Mes su Alexu išvykome į oro uostą. Po kiek laiko jau sėdėjome lėktuve. Miegojau, atsirėmusi į Alexo petį. Tik prieš leidžiantis pabudau. Netrukus mes buvome ant žemės. Išėjome su Alexu, susikibę už rankų.
-Na štai. Mes namie.-pasakė Alexas.
-Taip. Namie. Keista grįžti po septynių mėnesių.-pasakiau.
-O ne.-suburbėjo Alexas.
-Kas?-paklausiau.
-Žiūrėk.
-O Dieve. –pratariau.
Ten buvo krūva žurnalistų. Jie visi artėjo prie mūsų. Ėjo stumdydamiesi, kad galėtų prieiti arčiau.
-Na, šįkart nebeišsisuksim.-pasakė Alexas.
-Aha, matau.
-Na, juk mes neturim ką slėpti.-pasakė Alexas ir nusišypsojo.
Netrukus, mes buvome apsupti ratu. Visi klausinėjo veinas per kitą. Nieko nebuvo įmanoma suprasti. Mus fotografavo. Tos blykstės mane labai nervino, bet pamaniau, kad turėsiu prie to priprasti. Dabar mes žinomi.
-Ei ei ei.-pertraukė visus Alexas. –Prašau klausimus po vieną.
-Ką reiškia, kad jūs susikibę už rankų? Jūs pora?-pasigirdo klausimas.
-Taip, pora.-ramiai atsakė Alexas ir pasižiūrėjo į mane.
-Kur jūs šitiek laiko buvote?-šūktelėjo kitas.
-Mes buvome išvykę į JAV. Turėjau ten alikinėti įvairias procedūras dėl savo ligos.-pasakiau.
-Jūs pasveikote?
-Taip.-atsakiau.
Ir dar begalė klausimų buvo. Gal valandą mūsų nepaleido. Kai pagaliau ištrūkome, išvažiavome į namus.
-O. Namai namučiai. Kaip aš jūsų pasiilgau.-įėjusi pasakiau.
Alexas nusijuokė, nešdamas lagaminus į vidų.
-Kaip gera būti namie.-pasakiau.

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Pen. 06 12, 2009 2:03 am

OMA Tęsk, labai įdomu.

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Pen. 06 12, 2009 2:14 am

oho kai fainiai bet gi svajone nesuduzo...

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Pen. 06 12, 2009 2:18 am

Buvo sudužusios.

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Pen. 06 12, 2009 2:19 am

o dar bus suduzusiu savjoniu????

» New FF Svajonės kartais išsipildo THE END