The Norwegian life. [TNL]

Para lygi n valandų.
Rudos akys sužerėjo. Lyg kažkokiu žaibu.
- Kur eini?- paklausė šelmiškai nusišypsojęs Alexanderis.
- Iš studijos,- šalatai atsakė Gretė ir pasitraukė į šoną, norėdama lanku apeiti vaikiną.
Bet jis paėjo į tą pačią pusę ir atsidūrė priešais verslo vadybos bakalaurę. Ši nusuko akis ir sunėrė rankas:
- Ilgai dar laikysi mane šiame kalėjime?- abejingu ir šaltu balsu pasiteiravo.
- Kalėjime?- prukštelėjo Alexas.- Grete, juk šičia praėjo gražiausi trys mūsų gyvenimų metai.
- Tau gal ir taip. Bet aš tikėjau tavimi, buvau naivi. O tu.. suteikei didžiulę gėdą, tareisi mylįs mane. Nebetikiu tavim. Nebežinosiu net tavo vardo... Nors visos Europos moterys žinos. Man tu nerūpėsi.. neegzistuosi.
- Bet Grete... Tu negali pasitraukti iš konkurso. Tokios taisyklės.
- Nusispjaut man ant to prakeikto gėjų konkurso taisyklių!- suriko Gretė, nesusvaldžiusi ir pagaliau pažvelgusi į rudaakį.
O jis žiūrėjo su priekaištu. Bet tylėjo. Gretė taip pat. Po gero pusvalandžio ši prabilo:
- Gerai, jau gerai. Dainuosiu tame gėjų parade. Bet daugiau niekas mūsų nesies, tik dainavimas,- pareiškė mergina.
Saša tik liūdnai linktelėjo galva ir niūriai šyptelėjo. Stojo nejauki tyla, tik ją vėl pertraukė vokalistė:
- Tai gal.. Pasitrauksi ir leisi išeiti.
- A?- nustebo Lexas.- Ach, taip, eik,- jis pasitraukė.
Ir Gretė išėjo į jį nė neatsigręžusi ir neatsisveikinusi. Tik garsiai užtrenkė duris.
Ji išvažiavo namo. Berods, užmiršusi vieną svarbiausių dalykų šiame išsikiryme. Bet, nepaisant to fakto, ji buvo labai patenkinta. Savimi ir ypač krepšio turiniu.
Grįžusi į savąjį butą, paliko krepšį miegamajame, o pati palindo po dušu. Išsidžiovinusi plaukus, dar kiek palepino save. Bet staiga išgirdo trakštelent durų spyną.
Gretė greit, kiek chalatas leido, nubėgo prie durų, ir laukė, kol pasirodys įsilaužėlis. Pamatė žavujį rudaakį. Jau buvo jį bepamirštanti. Tiesiog nuostabu, pats priminė save. Puiku.
- Sveika. Grįžau smuiko,- nusišypsojo jis.
O Gretė sutriko. Bent jau taip atrodė.

Tęsinio!

Dar prašymų bus?.. ;D

Taip, bus.


Nenumesk jos chalato xD tęsiniaus xD

Nieks ir nesiruošia. ;D

Kažkaip gražiai rašai. Gražiai žodžius sudėlioji ir labai lengvai skaitosi. Lauksim kitos dalies.

Vauč. Kaip miela širdžiai skaityti tokį mielą Tavo komentarą. Kiek stebiu tavo post'us, tai jaučiasi, jog esi kritikė iš prigimties, ir išties man dabar neapsakomai gera. Ačiū. :}

Tesk. :}

Tuojau. :} Reiks spėt parašyt, kol niekas neužėmė kompiuterio. ;D

2x10+5=?
- Kokio smuiko?- tariamai susimąsčiusi ištarė Gretė.
- Mano smuiko. Su nutrauktomis stygomis. Iš studijos. Nejaugi pamiršai?- nusistebėjo Alexanderis.
- Turėjau pamiršti. Bet tu man pritarei. Nėra to smuiko. Gali eiti. Jo nėra.
- Matau, jog meluoji- nusišypsojo Alexas.- penktą valandą reptija. Studijoje. Lauksiu smuiko,- jis šyptelėjo, ir palengėjėsia širdimi išėjo iš buto.
Gretė patraukė į miegamąjį, prie krepšio ir išsitraukė minėtąjį smuiką. Ėmė griežti balažin kiek kartų girdėtą melodiją. Griežė atsipalaidausi, nesusikaupusi, nesusikoncentravusi. Na, jei būtų susikaupusi, nebūt griežusi toliau. Mat grojo „Fairytale“. Sašos dainą. Parašytą jai. Jai vienai.
„Ką aš padariau?“- susivokė Gretė ir nustojo griežti. Įmetusi smuiką, raktus, telefoną ir kitką krepšin, užrakino duris ir išėjo.
Ne į studiją.
Pagaliau Gretė pasiekė trgaus aikštę. Turgus tokiu meu nevykdav, bet dažnai būdavo gatvės muzikantų. Tokių šiandien, kad ir kaip bebūtų keista, nebuvo. O praeivių- nemažai.
Gretė užsismaukė gobtuvą ir užsidėjo didelius juodus akinius nuo saulės. Išsitraukė smuiką, ir pasiekusi aikštės vidurį, sustojo. Ėmė greiežti per tuos tris metus girdėtas, Lexo atliktas melodijas. Netrūko ir tokių mometų, kaip smuiku negriežė, o grojo vietoj gitaros.
Praeiviai plojo, žastė pinigus, kurių Gretei nereikėjo,- ji tik norėjo išsilieti. Neskubantys pakeleiviai net šoko.
Gretės širdis ėmė plakti smarkiau. Paskutinė daina. Pati paskutinė. Pati geriausia. Pati gražiausia. Pati mieliausia širdžiai. Pati pačiausia. „Fairytale“.
Mergina atsiduso ir ėmė griežti. Visi praeiviai sukilo. Palyginus su ankstesnėmis dainomis, jie tik vangiai lingavo.
Pro aikštę ėmė rudaakis. Pamatęs pinigų krūvą iš piniginės ištraukė 50 kronų banknotą. Numetė, sumurmėjęs:
- Čia tau. Kad nuipirktum savo smuiką.
Nusišypsojęs, jis praėjo pro aikštę. Niekeno nepastebėtas. Berods.

kaip fainai,tik man labai gaila Gretes xD

Kodėėl? ;D

nu tai kad taip skaudziai aprasai xD
labai gerai aprasineji xD
mesk tesini xD

Neturiu aš to tęsinio. Tęsinius visada lovoj, vakare rašau. Tik tada įkvėpimas ateina. ;D

Citata :

Pro aikštę ėmė rudaakis. Pamatęs pinigų krūvą iš piniginės ištraukė 50 kronų banknotą. Numetė, sumurmėjęs:
- Čia tau. Kad nuipirktum savo smuiką.

Šita vieta... Nemoku apsakyti. Kažkas nerealaus. Žinau, gali pasirodyti jog čia nieko ypatingo, bet... Nu vistiek nemoku išsakyti.

Dėkui, jog patiko. :}

Tu, aišku, žinai, jog iš manęs nieko normalaus nesulauksi.
Liked that. Wanna more...

Persūdot. Labai persūdot. ;D

Naih. Bus ryt. Bet nepasižadu.

lauksim tesinio :D

Tuoj bus. ;D

26.
Gretė vs dėlto Alexanderį pastebėjo. Nustojo griežti ir ėmė jį vytis. Alexas išgirdęs kažką bėgant, atsigręžė ir išvydo Gretę. Ji rankose lakė smuiką.
- Imk jį. Atleisk, jog jį pavogiau. Kitaip negalėjau- impulsas.
- Taip ir žinojau,- šyptelėjo jis. ir švelniai į rankas paėmė smuiką.- Dėkui. Aš jau eisiu. Iki.
- Aha. Iki,- sumurmėjo Gretė Sašai pavymui.
Ji grįžo į aikštę, kur grojo. Praeiviai nuiūdę skirstėsi, o Gretė vis gi susirinko pinigus. Bvo virš 100 kronų. Nemažai, o jeigu važiuotų į Maskvą...
Ir staiga mergina pajuto, jog jos širdis po smuiko grąžinimo palengvėjo. Ne visiškai, bet vis gi palengvėjo.
Patraukė studijos link. Joje buvo tik „Frikar“. Mergina juos pamačiusi nusišypsojo. Šokis nebuvo toks beviltiškas. Greičiau jau nuostabus.
Pasibaigus šokiui, Gretė ėmė ploti. Vaiknai atsigręžė ovacijų link ir išpūtė akis. Bakalaurei juk nepatikdavo šokis. O Gretė prie jų priėjo ir juos draugiškai apkabino, šnabždėdama:
- Jūs tikrai nuostabūs vaikinai. Aleiskit už tuos priešiškumus. Tikiuosi, jog nepykot.
- Ach, ne, nepykom,- murmėjo jie.
- Klausyk, mes tau pašokom, o tu mums padainuok, gerai?
Vaikinai pritarė, o Gretė spyriojosi, kol pagaliau įkalinta vaikinų ėmė dainuoti „Fairytale“, pakeisdama moteriškus įvardžius į vyriškus.
Dainuojant „He's a fairytale“ posmą, Džėjus kas žodį pavojingai artėjo vokalistės link. Nuskambėjus paskutiniam žodžiui, jis priartėjo taip, kad jų lūpos susilietė. Gretė norėjo atplėšti šokėją tolyn nuo savęs, bet Džėjus nepasidavė ir tęsė bučinį.
Gretė išgirdo durų bildėjimą, žingsnius ir liauną Haylen balsą:
- Atleiskit, kad pavėlavom, buvom spaudos konf... Žiūrėk, Lexai į balandėlius. Tiesiog puiku, ar ne?