This Is The Life(rakinkit)

So, Džastutė's story Nr.2;DD šįkart vėlgi su Alexu, negaliu aš be jo;DDD

-Viskas,-trenkiau durimis. –Man, gana! Esu pilnametė, ir čia daugiau, nei mano kojos pirštelio nebepamatysit,- rėkiau ant tėvų, o jie kaip ir eilinę dieną, abu namo parsivilko naktį, girtut girtutėliai.
-Jūs suėdėt mano gyvenimą! Per jus aš tik vargau, dirbdavau kiaurą parą ir ką aš gaudavau už tai? Jokios meilės, šilumos, pagarbos, tik kumščio skonį už nieką ir mėlynes ant kūno,- nenorėdama pravirkau. –Čia praleidau siaubingiausius aštuoniolika savo metų, dabar noriu gyventi kaip normalus žmogus, ir jūs manęs nesulaikysit! Turiu teisę būti laiminga!-vis rėkiau ,o tėvai tylėjo. –Išvažiuoju į sostinę, į Oslą, ten sieksiu savo svajonės ir pamatysit ,kad tapsiu dainininke!
-Dainininke?-pragertu balsu nusijuokė tėvas. –Iš tavęs tik karvių melžėja!
-Užsičiaupk! -negalėjau susitvardyti. –Kai tik įsikursiu, pasiimsiu iš čia sesę, nenoriu, kad ji turėtų tokią pat sušiktą vaikystę kaip turėjau aš, per jus!
-Gana,- priėjo mama ir eilinį kartą trenkė man. –Turėtum bučiuot mums rankas, kad tave užauginom,- ji vos pastovėjo ant kojų. Susiėmiau už žando, jis degte degė, bet aš prie to buvau pripratusi.
-Viskas, tai buvo paskutinis kartas, kai mane palietėt!-surikau ir nubėgau į savo menką kambariuką, kuriame ant suplyšusio čiužinio, kuris buvo mano miegamoji vieta, gulėjo jau seniai sukrauta nedidelę kuprinę. Niekada neturėjau daug daiktų. Visad pavydėdavau panelėms gražių drabužių, kurių pati niekad neturėjau Sulaukus 16 metų, tėvai liepė dirbti. Įsidarbinau padavėja nedidelėje kavinukėje. Niekada nebuvau girdėjus gero žodžio, ar kad esu graži, bent simpatiška, bet ten pradėjau sulaukti vyrų dėmesio. Aišku, nebuvo malonu, kai tave graibo suaugę vyrai, bet bent jau ten jausdavausi graži. Savo algą turėdavau atiduoti tėvams, tik arbatpinigius, kurių augant gaudavau vis daugiau, pasilikdavau sau, nieko jiem nesakiusi. Taupiau „juodai dienai: kuri dabar atėjo.
-Tu niekur neisi,-į kambarį įvirto mama.
-Eisiu kur noriu, tu manęs nesulaikysi! Pribėgau prie miegančios Bertos.
-Sesyt,- pajudinau ją ir ji pramerkė savo žydras, angelo akeles.- Mažut, aš turiu išvykti, bet pažadu, kad greitai tave pasiimsiu ir mes būsim kartu. Gerai?
Berta apkabino mane savo mažomis rankytėmis ir mano veidu nuriedėjo karčios ašaros.
-Myliu tave,-pabučiavau jai į kaktą ir širdyje gniauždama beprotišką skausmą išėjau iš kambario.
Virtuvėje manęs laukė abu tėvai. Tėvas prišoko ir griebė iš rankų mano kuprinę ir nusviedė į kampą.
-Niekur neisi? Supratai?!


Patiko?Tęst?

zinoma patiko
tesinuka;D

Na jeigu Alexo nebūtu tai jau ir nebebūtu Fan Fiction, todėl Alexo mes čia ir laukiam ;D
Man patinka pavadinimas, kodėl jis būtent toks?
Na o dėl patikimo, nepasakyčiau, kad per daug patiko, na kol kas nieko naujo. Jeigu ji išvažiuos į Oslą ten susitiks Alexą ir jis jai padės tapti dainininke ir jie įsimylės vienas kitą, tai labai nuobodu ir jau daug tokių istorijų yra. Iš tavęs tikiuosi kažko naujo, stilius puikus, neturiu daugiau prie ko prisikabinti :)) Taigi tęsk :)

Pavadinimas? Nežinau kodėl toks, tiesiog toks šovė į galvą, ne lietuviškai,o angliškai,todėl ir užrašiau daug negalvojus. O kaip bus, net pati nežinau, nes kaip tą dieną šauna į galvą, taip ir rašau, taip,kad pati nežinau kaip viskas klostysis, bet stengsiuos sugalvot kažką naujo ir nebanalaus;]

Žinai man iškart patiko tavo pavadinimas, nes jis priminė man viena bene gražiausių dainų. Amy Macdonald - This Is The Life :)
Taigi, mes lauksim tavo minčių kitame tęsinyje :))

Žiauriai...
Labai džiaugiuosi, kad aš gerai gyvenu ir, kad man nieko netrūksta, o tokius žmones kaip istorijos herojė siaubingai užjaučiu.
Tęsinio.

Gabi> pritariu.
Taigi, tęsinio reiktų ;D

Chi :D malonu vėl tave matyti džaste!:D Ir su nauju amplua ;D istorija gyvenimiška,o...kad nėra prie ko prisikabinti,o tik girti girti girti(herojės tėvai irgi ;D) TAAAAI...nepamiršk tęst ;D

Tiesiog griebe už širdies :13: . Neturiu ką pasakyti...

Bliam,panos,žiauriai atsiprasau,bet negalėsiu tęst.Prisidirbau ir tėvai apribojo man kompą,taip,kad šitam forume nebebūsiu toks dažnas svečias,o apie rašyma tai iš viso nekalbu.žodžiu, kol kas rakinkit, gal kada vėliau pratęsiu.

Ooo....šū*** kaip gaila.;)