FanFiction

lb patinka :44:
daaar... ;)))

Man ir:))

Man irgi laaabai patinka.

Perskaiciau, idomu. Bet man labai viena istorija primena. ;DDD

dar ;))

Laukiam darrr:))

TĘSINIO!!!

6 dalis


Bevažiuojant į oro uostą ne kartą spoksojau į Tomą lyg katinas į lašinius. Jis simpatiškas, lankstus (to neįmanoma nepastebėt per koncertus), o ir akcentas, kalbant angliškai... labai gražus. Jaučiau, kaip Alexas į mane žiūrėjo, bet dabar man jis- mažiau įdomus. Visą kelionės laiką praplepėjau su Tomu.
„-“
(Oro uoste)

Susipažįstu su likusiais šokėjais Maliu ir Adrianu, bei vokalistėmis Marta ir Ida. Esu nustebinta, nesitikėjau, kad jie visi tokie draugiški ir linkę daug juoktis bei nusišnekėt. Visai kaip aš. Pradėjom bendraut kaip seni pažįstami ir tik dabar pajaučiau, kad šis mano poelgis nėra klaida ir išties linksmai praleisiu laiką. O dar tas Tomas, kuris man nerodo akivaizdžios simpatijos. Greičiausiai todėl mane jis dar labiau traukia. Alexo beveik nepastebiu, nors dažnai jaučiu jo žvilgsnį įbestą tiesiai į mane ir lyg sakantį „kodėl į mane nepažiūri“.

„-“

(Skrendant lėktuvu į Latviją)
- Viskas gerai? – klausia Alexas.
- Jo. O ką? – šypteliu.
- Šalta pasidarei...
- Kaip suprast?
- Na, net nepažiūrai į mane, palyginus, kaip elgeisi vakar, ar šiandien ryte...
- Tiesiog susipažinau su naujais žmonėmis, noriu juos perprasti, atsirinkti. Supranti?- klasiu visai rimtai, o jis žiūri kaip nuskriaustas šuo. – Dabar atrodom kaip pora, kuri susipyko dėl nieko...
- Aš taip ir jaučiuosi, - vos girdimai pasakė Alexas, kuris po šių žodžių nusisuka į kitą pusę lyg susigėdęs, o iš kampų lyg gelbėjimosi ratas nuo mano sekančio klausimo atplaukia būrys paikų mergiščių.
Kol Alexas su jomis fotografavuojasi ir glėbėsčiuojasi aš nešvaistau laiko veltui ir prisėdu prie Tomo.
- Kodėl vienas sėdi? – suklinksi mano akys ir net nejaučiu, kaip išsišiepiu, o po to paraudonuoju, nes paklausiau idiotiško klausimo.
- Aš su Alexu turėjau sėdėt...
- Atsiprašau, kvailas klausimas, - nusijuokiu ir Tomą užkrėčiu isterišku juoku.
- Bet tu nepanaši į grynakraują rusę... – klausia šis atidžiai nužiūrinėdamas mane.
- O tai kokią savybę visos rusės turi? – lyg įsižeidusi klausiu.
- Nemažai kartų buvau Rusijoj ir pradėjau atpažint rusaites... Ir jos tiek daug nesijuokia kiek tu, - šypteli.
- Tu teisus, aš tik gyvenau Baltarusijoj, šiaip lietuvė esu... Gerai jau einu į savo vietą, - bežiūrėdama į atsisukusį Alexą sakau.
O gražuolio akysžvelgia ne taip šiltai kaip ankščiau. Nors tas pyktis man patinka. O Dieve! Aš į jį žiūriu kaip į geismo objektą... Aš tikra kalė.
- Ei, kas tau yra? Toks žvilgsnis lyg pavydėtum manęs, - nusijuokiu.
- Ne, pavargęs esu... Tau jis patinka? - po ilgesnės pertraukos paklausia ir galvą pakreipia į Tomo pusę.
- Man visi patinka, - nusijuokiu, o jis nusuka galvą į kitą pusę ir užmerkia akis. Aš dar keletą minučių jį stebiu ir bandau suprasti, ką jis galvoja: ar pavydi, kas nėra labai tikėtina, ar išties jis pavargęs, o gal gailisi mane pasiėmęs į šią kelionę?

(Šokėjų ir vokalisčių vardai išgalvoti)

Ši istorija man patinka, ilgai laukiau tęsinio. Kas tai Emai pasidarė? xD Nors gal ir gerai, prasideda intriga.

Intriga, intrigėlė...

Tęsinio!

dar :))

Tęsinio:)

Citata :

O gražuolio akysžvelgia ne taip šiltai kaip ankščiau. Nors tas pyktis man patinka. O Dieve! Aš į jį žiūriu kaip į geismo objektą... Aš tikra kalė.

Šitas geras ;DDD
Dar ;D

Tęęęsiniooo ;ppp
Jau ilgai laukiau 6 dalies ir pagaliau sulaukiau ;]] :P