The Norwegian life. [TNL]

Parašyk greičiau tęsinį plyyyyyzzzz:))))))))), aš net fizikos kontroliniui ruoštis dabar negaliu, negaliu susikaupti

Neturiu aš to tęsinio. Net minčių nėra.

žudai :07:

Nee. Jūs mane žudot. Visos. ;D

Ievūškins rašo:

Nee. Jūs mane žudot. Visos. ;D

mes tave tuoj pribaigsim :juokiasi:

Pasitenk ir parasyk tesini greiciau Plyyyyyyz ;D

Šiandien nebus. Juk sakau, jog man įkvėimas vakarais. Bet nujaučiu, jog rytoj irgi negausit, nes smigsiu. ;D

XXVIII.
Gretė mintinai žinojo adresą ir kelią iki durų. Taip pat, žinoma ir kas gyvena, už jų. Taip, tas adresas visoje Norvegioje, Europoje, ir netgi JAV, buo ieškomiausias, geidžiamiausias ir kitoks „-iausias“. Taip, mergina kopė į penktą aukštą, prie Alexanderio Rybako buto.
Bakalaurė užduso, juk gi per tuos tris metu neįsigudrino kas rytą bėgti krosą ir greitai laipioti laiptais. Pasiekusi duris, paskambino skambučiu. Teko kiek palaukti, kol Alexandras įsiteikė atdaryti duris. Atsidaręs, keistai pažvelgė į Gretę, akivaizdžiai nesitikėjęs jos čia išvysti. Šyptelėjęs, viešnią pakvietė vidun.
- Saša,- atsidūrusi svetainėje, ant sofos, prabilo mergina,- tikiuosi, jog nepyksti dėl šiandienos incidento. Jis pats lindo prie manęs. Galiu prisiekti, jog tarp mūsų nieko rimto neįvyko...
- Neprisiekinėk, nėra dėl ko,- šaltai ir šiurkščiai pertraukė bakalaurę Lexas. Bet visgi, greičiau jau sau šyptelėjo jis.- Taigi... tik dėl to atvykai?
- Ne. Žinau, jog nuskambės kvailai, bet nenorėčiau, jog susirastum merginą.. Juk mes pilnai dar neišsiskyrėm? Ir šiaip, esu labai pasimetusi savo minčių ir jausmų labirinte.
- Nesijaudink. Bet argi nemanai, jog lengviau viską pradėti iš naujo arba tęsti santykius?- pakėlė antakį rudaakis.
Po pasatarųjų sakinių Gretė visiškai pasimetė. Dilema, ir pakakamai sunki. Nepavydėtina, beviltiška padėtis. Jausmai ar sveikas protas, saugantis nuo pagundų ir nuodėmių?
Šitaip mąstė mergina, kol nepajuto šaltų lūpų skonio.

Toliau...

Tęsk

dar... :)

Tęsinuko...

Dvi savaites nebus. Per tą tęsinį negaliu prie kompiuterio.

gaila...
tada palauksim :)

Viskas. Einu nurašinėt tęsinio. ;D

Mano gimimo diena.
Gretė, greitai suvokusi kas įvyko, Alexanderį atstūmė kiek grubiu judesiu.
- Ką sau galvojai? Juk sakiau, jog man dabar ypač sunku.
- Norėjau paspartinti tavo smegenų darbo eigą,- šelmiškai šyptelėjo vaikinas.
- Aaačiū. Labai ačiū,- niūriai pasakė mergina.- Dabar man dar sunkiau.
- Na ir ką gi aš padariau, kad tu pyksti?
- Ką, ką?- pervatė akimis bakalaurė.- Negaliu dainuoti, kai matau tave. O iš gėjų parado trauktis nebegaliu.
- Mylėk ir pasitikėk manimi besąlygiškai. Kad ir kas ir kur nutiktų. Net ir scenoje.
- Kai tave myliu, noriu į tave žiūrėti ir klausytis smuiko garsų. Tik ne dainuoti ir staipytis po sceną. Klausytis tos dainos, kuri skirta man ir tik man.
- Taip, tau ir niekam kitam.Prašau, maldajau tavęs Grete, atleisk, kad ir ką aš tau padariau.
- Gerai, atleidžiu, atleidžiu,- šyptelėjo vokalistė ir pabučiavo Alexandrą.
- O tau tinka šypsotis. Gerai ir bučiuojiesi,- nusijuokė šis.
- Būtina šaipytis?- pakėlė antakį Gretė.
- Aš rimtai. Tai buvo kompimentas.
- Aaa. Na, tada dėkui,- sukieno rudaplaukė.
Porelė šnekėjosi dar ilgai. Tiek buvo bendrų pomėgių, apie kuriuos buvo galima kalbėti ištisai, tiek neišsemtų pokalbių temų. Reikėjo atsigriebti už prarastą laiką.
Suskambo telfonas. Gretės. Ši suskubo pasiimti telefono iš paltuko kišenės. Kol pasiėmė, telefonas jau nebeskambėjo.
Du pralesiti skambučiai. Vienas nuo tėvų,- visiškai suprantama, nes Gretė jau senai pas juos buvo, juk repeticijos ir visa kita. Antrą kartą skambino Džėjus.

idomu, idomu... :juokiasi:
tęsinio... :)

nu nu idomu idomu tesinio

Tęsinio!

o Alexas toooks mielas :))) laukiam tęsinio :)

Čia dar ne mielas. Jis daug vėliau bus miiiiieeeeelas. Tsinys yra. Bet ne virtualioj erdvėj. ;D

erzini ,o galėtum įkelti... plyyzz :51: :juokiasi:

Darausi atostogas. Rimtai. Tvarkymai forume ir panašiai. Tikrai turėsit pakentėt.