The Norwegian life. [TNL]

Mielioji, FF dažniausiai yra kūriniai, kuriuose pagr. arba šeip veikėjas būna mėgiamas aktorius/-ė, atlikėjas/-a, grupė ir pnš.

Nėė, Kąmė nepikta, Kąmė tiesiog paaiškino xD

Baikit flūdint nū. Jei galėsiu ilgesnėliam laikui prie laptop'o gausit ir devintą. Tik nezirskit. ;D

Devintas.
Gretė matė Haylen ir Alexanderį. Šis padėjo blondinei atsistoti. Gretė, stovėdama tolėliau, išgirdo tik pokalbio nuotupas.
- Dievaži, aš... atsiprašau.
- Ne.. tokio.
- Bet aš... atsilyginti...
- Nejuokink. Matai.. Gretė. Ko neini?..
- Nepankenčiu...
- Viešpatie, Alexai. Pats žinai, jog turiu vaikiną. Pavydų, beje,- Gretė matė plačią, nuoširdžią šypseną Haylen veide.
- Mhm..- Alexas kažką numykė, akivaizdžiai susinervinęs.- Aš jau eisiu.- mergina matė tolstantį siluetą ir mojuojančią Haylen.
Pamovajusi ji priartėjo prie Gretės:
- Gražiai išsisukau, ką?
- Mhm..- numykė buvusi padvėja.- Tiesiog super.
- Ech, nebūk tokia šelmė, Gret. Juk jis akivazdžiai norėjo..- Haylen kažką nutylėjo.
- Ką? Ką jis norėjo padaryti?..
- Grete, nebūk kvaila. Juk jis norėjo tik sukelti tau pavydą su geriausia tavo drauge projekte.- Haylen nusijuokė.- Tai gal eime?..
- Einam,- sumurmėjo Gretė ir jos patraukė.
Pakeliui nusipirko ledų ir atrado nuostabias sūpynes miesto centre. Jos atsisėdo ir ėmė suptis šveisdamos ledus.
- Tik žinai, ką Hayl?- Gretė jau buvo pralinksmėjusi.- Nelįsk prie Alexo.
- Ir kodėl neturėčiau?- nusijuokė Haylen.
- Ech. Aš vis dėlto jam kažką jaučiu...- pamačiusi, jog Haylen žiojasi, pridūrė:
- Niekam nė žodžio.
- Gerai,- šyptelėjo Haylen.- Aš nemelavau. Turiu vaikiną. Ne, sužadėtinį,- nusijuokė merginos.
- Tiesiog puiku,- šyptelėjo Gretė.- Ech, Alexas po to gailėsis, supratęs, ką prarado.- mergina šyptelėjo, o Haylen nusijuokė.
- Gal jau einam?- pastebėjusi, jog suvalgė ledus, prabilo Haylen.
- Aha. Manau, per daug užsisėdėjom,- nusijuokė Haylen.
Linksmai besisšnekučiuodamos, jos grįžo į patalpas. Aišku, gavo po įspėjmą, nes pavėlavo grįžti prieš dvi valandas.
Gretė griuvo į lovą, kuri jau tapo neatsiejama jos dalis. Beje, Haylen lova buvo šalia jos. Gretė daugiau tokių kaimynų neturėjo, nes jos lova buvo prie sienos.
Ją lovoje pasitiko piktdžiugiškų akių savininkas:
- Tai kur užsibuvai, panelyte?

Šmekla. ;DDD
OMS, nulūšiu. ;DD

Paskutiniai sakiniai užmušė (inlove) kaip visada baigėsi įdomiausioj vietoj;]]]]

Ech. Ir stengiuosi, jog ties intriga baigtųsi. Nes jei viskas aišku būtų, niekas ir neskaitytų. ;D

TOOOOOOOOOOOOOOOOOOLIAU!!!

Dąh. Bus. Baigsiu kai parašysiu visą, arba tingėsiu, arba praeis LexoManija.
Kadangi nė vienas iš kriterijų neįvyko, tęsinys bus.

jėėė

Ech. Nieko čia jėė būti Craziest fangirl forever. Aš šneku labai rimtai, tad prašom nesijuokti.

Ką kąmei besakyti? Kąmė jau anose dalyse išsisakė. Tęsinio.

O kada tęęsinys? :DD

Nežinau. ;D
Šiandien arba ryt.
Greičiau jau rytoj. Nes reikia žmoniškai sumąstyti ir suformuluoti viską. ;D

Heh. Galit tikėtis ir šiandienos tęsinio. ;D

Little_Star, dėkui.:}
O štai ir tęsinys..

Tenth.
Gretė įsmeigė savo žalias akis į rudaakį. Tačiau greitai jas nusuko. Ji tiesiog nebegalėjo susivaldyti.
- Niekur,- suburmėjo.- Šiaip ar tai, tai ne Tavo reikalas.
- Nemeluok man, Gretė.- Alexas atsisėdo ant lovos ir atlaidžiai žiūrėjo į ją.- Aš viską mačiau.
Gretė staiga atsisuko ir įsmegė akis į jį:
- Kąąąą?
- Nebijok, pokalbio tikrai negirdėjau. Stebuklas, jog negavau įspėjimo,- šyptelėjo jis.
Gretė susimąstė ir ėmė kalbėti metaforomis:
- Ar tiesa, jog rudaakiai- melagiai?
- Nežinau. Jei kalbi apie mane,- ne.
- Tada atsakyk man į vieną svarbų klausimą.
- Taip. Klausau.
- Ar...- Gretės širdis ėmė plakti smarkiau.- neprieštarautum, jei nutraukčiau visus santykius su tavimi?.. Nekalbu apie projektą, dėl vieno žmogaus neketinu išeiti, tuo labiau nenoriu, jog tu išeitum. Dėl manęs.
- Ach. Ar tikrai sakyti tiesą?..
- Juk prašiau, jog man nemeluotum,- maldaujamomis akimis į vaikiną pažvelgė Gretė.
- Iš tiesų,- nenoriu. Šiaip planavau tau pasiūlyti kokį projektą su manimi. Na, nebūtinai su manimi, bet... aš turiu nemažą įrašų studiją su daug instrumentų, įrangos ir maniau, jog tu visai neprieštarautum. Bet jeigu tu taip..- jis pakilo nuo lovos ir ėjo savosios link.
- Sustok, Alexai!- jis atsigręžė ir sugrįžo.
Pritūpė prie lovos:
- Taip?..
- Dėl galimybės tobulinti savo dainavimą padaryčiau bet ką.
- Tikrai?
- Ar tu manimi abejoji?- priekaištingai pažvelgė Gretė į vaikiną.
- Ne. Bet aš nelabai to tikėjausi,- Alexanderis šyptelėjo.
Gretė pamatė, jog vaikino veidas pavojingai artėja prie josios.

Aš jau nebemoku komentuot xDD

Dar. viskas, ką galiu parašyti.

OMSL. Negi judėjimo dovaną praradot? ;D

kžn,vienas žodis,kurį galiu pasakyt,tai tik TĘĘSINIO;DDD

Heh. Jei pavyks prasmukt tai šiandien vėlai vakare numatomas tęsinys.
Jei ne,- rytoj, po mokyklos.