FF: viena pasaka baigiasi, prasideda kita

Na, nusprendžiau ir aš pamėgint parašyt FF. Taigi...

Pagrindinė veikėja Sandra-ji paprasta devyniolikmetė mergina gyvenanti Vilniuje. Yra labai linksmas žmogus. Ji turi vaikiną vardu Robertas.

1 dalis

"There are nine million bycicles in bejing..." niūnevau duše. Ach, kaip norėčiau būti panaši į Katie Melua. Jos balsas tiesog užkeri. Mmm...
-Sandra? Ar ilgai tu ten?-pasigirdo įkirus balsas iš anapus durų. Robertėlis...
-Dar maždau du metus, keturis mėnesius, ir dvidešimt aštuones dienas. O ką?-sukikenau.
-Klausyk, tu ten jau pusę valandos. Ką veiki taip ilgai?
-O kaip tau atrodo ką galima veikti duše? Prausiuosi...
-Mhm, o kartais neperilgai? Aš pavėluosiu į darbą.-jaučiau, kad jis kažkiek supyko.
-Okey, okey, ateinu.
Apsivyniojau rankšluosčiu ir išlindau iš vonios kambario.
-Atrodai labai sexy,-nusijuokė Robis.
Nusišypsojau ir paglosčiau jo plaukus. Jie tokie švelnučiai. Kaip medvilninių siūlų kamuolys.
Nuėjau į savo kambarį ir pradėjau raustis po spintą. Kuo apsirengti? Štai. Radau baltą suknelę, korios nebuvau užsidėjus mažiausiai dešimt metų. Tikėjausi, kad ji man tiks. Taip ir buvo. Ta suknelė ant mano kūno atrodė kuo puikiausiai. Apsidžiaugiau dėl to. Pasidariau makiažą, susipyniau plaukus ir nuėjau į virtuvę. Robis jau buvo ten.
-Atrodai super!-tarė jis.
Nusijuokiau.
-Žinai,- pasakė Robertas,-šiandien rodys Eurovizijos finalą. Žiūrėsi?
-O ne. Tu juk žinai, kad Eurovizijos niekada nežiūriu, neišimtis ir šie metai.
-Bet Lietuva pateko...į finalą.
-Na ir? Vistiek liksim paskutiniai, arba geriausiu atveju prieš paskutiniai. Aš tau garantuoju.
-Na, nebūk tokia pesimistė, Sandrut. -Robas žvilgtelėjo į laikrodį,-O dieve, turiu lėkti, bučkis, iki.
Ir Robertas išėjo pro duris. Ką čia išėjo, išbėgo kaip arklys, švelniai pasakius. Aš likau viena. Bet neliūdėjau. Man patikdavo būti vienai, apmastyti viską. Staiga išgirdau telefono skambutį. Pakėliau ragelį.
-Sveika, čia Simona, seniai nesimatėm, nori susitikt?
-Sima? Čia tu? O geras. Nu davai, susitinkam. Tik kur ir kada?
-Po pusvalandžio tam parke kur senukus gąsdindavom kai mažos buvom, prisimeni?
-Aha gerai.-pasakiau ir padėjau ragelį.
Smagu bus pasimatyti su drauge iš pradinių klasių laikų. Mes buvom pačios geriausios draugės visoje mokykloje. Visur kartu vaikščiodavom, net nešiodavom vienodus drabužius. Geri laikai buvo...Po keturių klasių ji išsikraustė ir daugiau jos nebemačiau. Gal ji vėl sugįžo į Vilnių?
Nespėjau pajusti kaip prabėgo dvidešimt minučių. Gretai užsiaviau baltas basutes ir išbėgau į parką. Tenai pamačiau ant suoliuko sėdinčią Simoną. Pribėgau ir apsikabinau. Pažiūrėjau jai į akis ir jose pamačiau liūdesį. Nors mergina šypsojosi, matėsi, kad kažkas netaip.
-Kas yra?-paklausiau.

----------------------------------------
Na, ką manot?

Manau, kad labai faina istorija. Nėra klaidų, viskas labai rišlu. Lauksim kitos dalies ir intrigų.

Sutinku su indra,gražu,rišlu ir pan. Tik va, pradžia yra pradžia :) reik intrigos. Lauksim toliau.

Kelios gramatinės klaidelės yra, bet tai netrukdo sakityti.

Tęsinuko :)

OMG tai geriauses FF pasaulyje
tesinio(inlove) :16:

labai sudominai. tikrai rišlus tekstas. manau būsiu skaitytoja :)

Pradžia visai nieko. Laikiu tęsinuko. :34:

Paskutinį kartą redagavo Suliko, Št. 07 25, 2009 12:56 am. Redaguota 1 kartą

Ačiū mergytės;) Tikrai nesitikėjau, kad taip įvertinsit mano FF. Esu labai maloniai nustebinta. :)

2 dalis

-Na, net nežinau nuo ko pradėti.-tarė Simona.-ar tu žiūrėjai užvakar Eurovizijos antrą puisfinalį?
-Ne, tu juk žinai, kad tokių renginių aš nežiūriu.
-Na, gaila...Tai va. Tam pusfinalyje dalyvavo Norvegija. Ir Norvegijai atstovavo toks dainininkas Alexander Rybak. Jis toks gražus, mielas, pats nerealiausias iš visų.
-Aa...Tai gerai, kad tau jis patiko, viskas suprantama. O dėl ko liūdi?
-Tai tame ir esmė. Šiandien bus Eurovizijos finalas Rusijoje, aš taip norėčiau ten nuvažiuoti ir pamatyti jį. Toks šansas. Juk Rusija netaip ir toli nuo Lietuvos...O liūdna todėl, kad tikrai neįmanoma man ten patekti.-kelias ašaras nuo savo skruostų nubraukė Simutė.
Aš nusijuokiau. Vargšė mergaitė įsimylėjusi nepasiekiamą pop žvaigždę.
-Tu tik nusiramink. Kaip meilė atėjo, taip ir praeis.
-Ne! Ne! Ne! Tu nesupranti. Aš Jį myliu ir noriu Jį pamatyti. Šiandien.
-Na, tai važiuok į Rusiją, nusipirk bilietą į Euroviziją, nueik ten ir pamatysi jį.-kaip žirnius išbėriau žodžius.-bet gal keičiam temą, gerai? Papasakok kaip tau sekasi, kur gyveni?
-Sorry, neturiu nuotaikos su tavim kalbėtis. Bet tu man pakišai tikrai neblogą mintį. Davai, varom į Maskvą šiandien. Dabar rytas, Eurovizija tik vakare. Spėtume.
-Ne,-nusijuokiau,-tavo juokeliai visai neblogi, bet gal ne dabar, gerai?
-Aš nejuokauju,-rimtai tarė ji,-juk galime...Prašau pabandykim. Prašau, labai prašau. Juk tu mano draugė.-ji pažvelgė į mane savo rudomis, pilnomis ašarų akytėmis.
-O aš čia prie ko? Jei tu nori tai ir važiuok.-bet iš jos žvilgsnio supratau, kad tokiais žodžiais jos nenuraminsiu,-na gerai. Bet turėtumėm paskubėt.
-Tu sutinki? Negaliu patikėti. Myliu tave Sandra, tu geriausia.-ji stipriai stipriai apkabino mane.
-Gerai, tik nepasmauk.-nusijuokiau.
Mes atsistojome nuo suoliuko ir nuėjome į stotelę. Sulaukėm autobuso, nuvažiavome į traukinių stotį ir nusipirkom du bilietus maršrutui Vilnius-Maskva. Traukinys turėjo atvažiuoti po penkiolikos minučių.
-Oi, kokia aš laiminga.-tarė Simona ir aš žvilgtelėjus į jos akis pamačiau, kad jose pilna ašarų. Veikiausiai džiaugsmo.
Staiga prisiminiau, kad turiu pranešti Robertui jog išvažiuoju į Maskvą. Paskambinau jam.
-Sandra, negaliu dabar kalbėt, paskambinsiu vėliau.-greitai susakė jis.
-Ką čia negali? Klausyk, aš išvažiuoju į Maskvą, rytoj grįšiu.
-Kur tu išvažiuoji???
-Į Maskvą.-ramiai pasakiau.
-Tu ką, juokauji?
-Ne, aš rimtai. Bet tu sakei, kad negali kalbėt, prisimeni?-sukikenau.
-Aš negaliu, bet nesvarbu. Ką tu čia kalbi? Į kokią tu dar Maskvą išvyksti?
-Kaip tai į kokią? Į tą vienintelę, Rusijos sostinę. Į Euroviziją varysiu. Tu man daugiau neskambink, nes tikriausiai sakys, kad telefonas už ryšio zonos ribų. Čiau.-atsisveikinau ir padėjau ragelį.
Pamačiau, kad jau atvažiavo mūsų traukinys. Simona paėmė mane už rankos ir mes lėtai įlipome traukinį. Na ką gi, Sudiev Lietuva, zdarov Rusija!

Tęsinio ! Labai įdomu, spėju čia bus smagu kaip ir kažkuriame kitame pasakojime su Eurovizija :)

o dar geriau tesinio :16: :16: :16:

Bus smagumėlis :D su nekantrumu laukiu tęsinio.

Svečias

Ūūū, įdomu, tik ne dzarov, o zdarov. ;D

Citata :: Ūūū, įdomu, tik ne dzarov, o zdarov. ;D

Ups, netyčia suklydau, tuoj pataisysiu.

O šiaip tai ačiū visoms labai labai labai :]

Pradeda darytis karšta!

Super hot!

Tęsinio!

Pranešimų skaičius : 430 Join date : 2009-06-25 Age : 29

eurovizija (mm)
žiūrėsim kaip bus toliau : D ar tik Alexiukas neįsimylės Sandrutės? : D

Rišlu ir gražu. Žinoma, tęsinio. :)

Labai labai ačiū Jums :}

3 dalis

Maždaug pusę valandos sėdėjome tylėdamos. Mačiau, kad Simona labai jaudinasi. Žinoma, tai buvo malonus jaudulys. Ji apie kažką svajojo, tai buvo galima suprasti iš jos spindinčių akių. Tikriausiai apie savo Alexsandritą.
-Ei gražuole, atsibusk.-pastuksenau jai į petį. Bet ji sėdėjo nejudėdama,-Ei, hello, ar užmigai?
-Ką? Kas yra? Ar jau atvažiavome?-sunerimusi paklausė ji.
-Dar ne, nusiramink.
-O, tai gerai.
Simona padėjo galvą man ant peties ir užmerkė akis. Tikriausiai ruošėsi sapnuoti savo Alexiuką.
-Ei, mergyt, nebandyk užmigt.-tyliai pasakiau, bet ji matyt net neišgirdo.
Dabar manęs laukė dar keliatas valandų itin nuobodžios kelionės. Miego nenorėjau. Norėjau pamatyti savo Robertą. Prisiglausti prie jo pečių, pabučiuoti jo švelnias lūpas, užuosti nuostabų jo kūno kvapą...
Mane paguodė tik mintis, kad rytoj jį pamatysiu. Tikiuosi mano mažutis nesupyks, kad taip išvažiavau ir palikau jį.
Kelionė buvo tikrai ilga, kol pagaliau mes jau buvome vietoj.
-Sima, Simačka, kelkis, jau atvažiavom.-pasakiau jai į ausį.
-Alexanderi!-surėkė ji taip, jog esu tikra, kad išgirdo visas traukinys.
Visi žmonės atsisuko į mus.
-Koks dar Alexanderis? Čia aš, Sandra. Ar tu vis dar sapnuoji?-tyliai pasakiau.
-Oi, sorry, sapnavau Alexą. Mmm...Koks nerealus sapnas buvo. Žinai, sapnavau, kad aš ir jis...
-Gerai, papasakosi vėliau, dabar einam, mes jau Maskvoje.
Mes greitai išlipome iš traukinio. Čia traukinių stotis buvo daug didesnė negu Vilniuje. Na suprantama, juk ir šalis kokia didelė. Garantuoju, kad vien Maskva yra didesnė už visą Lietuvą.
-Oi, mes jau čia, mes jau čia. Kokia aš laiminga.-džiaugsmu tryško Simona.
-Taip taip, dabar manau reikėtų eiti paieškoti vietos kur vyksta Eurovizija ir nusipirkti bilietus.
-Eurovizija vyksta Olimpyski manieže, kažkur...hm...net nežinau kur.-liūdnai tarė ji.
-Paklausim vietinių, jie turėtų žinoti. Ar moki rusų kalbą?
-Ne, bet gerai kalbu angliškai, manai jie suprastų?-paklausė Simona.
-Manau, kad taip. Nagi eik paklausk.
Ji nuėjo prie būrelio paauglių ir kažką jiems pasakė. Tada linksma atbėgo pas mane.
-Jau žinau,-tarė ji,-mums reikia važiuoti ten Taxi.
Kaip tik netoliese pamamtėme stovint Taxi automobilį. Simona pasakė, kur mums reikia važiuoti ir ms išvažiavome.
-Na štai, dar viena kelionė ir mes jau būsime ten. Nusipirksime bilietus, kažkiek laiko palauksime ir galėsime eiti į Euroviziją.-linksmai tarė Simona.
Aš linktelėjau. Taigi, dar viena kelionė ir mes būsime ten. Simona bus laiminga. O jei laiminga ji, laiminga būsiu ir aš.

Jau maniau,kad šitoj daly pasieksit areną,bet neee,nervus tąsai xD šaunuolė,labai gražiai rašai,užtęsi intriga kad pritrauktai skaitytoją.

Aš taip tikiėjausi, kad per šią dalį sutiksim tavo pasakojime Alexą... Bet ką gi, dar labiau laukiu kitos dalies. :)

Svečias

Alexsandritas.
RoflRoflRofl. Dar.

Patiko. Laukiu tęsinio.;}

Dar būtinai : DD

Didelis AČIŪ visoms. Rytoj bus tesinukas ;]

Ūhū.... lauksiu.;Dp

as taip pat :44:

» Viena gyvenimo akimirka.*
» Dar vienas FF . ta pati farytail-pasaka.lost love-prarasta meile
» Kai viskas baigias dažniausiai viskas tik prasideda...