FF:Ingrid gyvenimas. THE END.

omg, kaip nuotaiką kelia!

Man patiko. :D

Kaaaaaaaaaaaip lūžau.
Dar.

Part 5

Susitiksiu su Normanu. Jis visada man pataria, ar bent pralinksmina. 17.00 miesto aikštėj. O kol kas turiu gražaus laiko apsitvarkyt gyvenimą.
Pirma nueinu prie kompiuterio. Mano ritualas-„popsinis“ tinklaraštis www.sladder.nl. Įvedu adresą į laukelį--->Enter ir OMG! Puikuojasi mano nuotrauka. Ne nuogos, kaip žadėjo brolis, bet ne ką geriau. Aš apsirengus kažkokią baltą suknelę, o šalia manęs-Alexas. Siaube. Atrodau kaip pridaužyta, o Alexanderiui tai kas. Šypsenėlė- ir jis-tobuliausias bernas Europoj. Antraštė vėl nepralinksmina: „Sensacija:tai jai sukurta įžymioji „Fairytale!”
Tenka pastebėt vieną dalyką. Norvegijoj visos naujienos yra „sensacingos“ ar „kultinės“. Faktų faktas.
Skaitau straipsnį. Šįkart-visi mano duomenys: vardas, pavardė ir vos ne finansinė būklė. O Kakavinukas pasistengė! Pavarė kaip reikiant. Dabar aš-kvailoka blondinė, kuri tik dūsauja ir niekada nešneka protingai. Dirbu bare, o gyvenu lūšnyne. Kokia keista naujiena! Nežinojau! Mano akys tiesiog susminga į vieną eilutę: „Dabartinis jos draugas –neišvaizdus, žilstelėjęs, ketvirtą dešimtį perkopęs vyras“. Dabar man jau trūko kantrybė.
Parašau Alexui:“Tavo kūryba-neįkainojama. Rašyk knygas.“ Po kelių minučių ateina atsakymas:“Kas yra? Nesumaišei adresatų?“ Atrašau:“Nesumaišiau. Kodėl drįsti šnekėt apie mus, o juolab apie mane? Gal tau su galva negerai?“ Alexas atsako:“Žurnalistai paprašė. Žinai mane- mėgstu paplepėt ;)“ Atsakau:“Paprašytų išprotėjus gerbėja vaiko nuo tavęs- „padarytum“ ją?“ Visai įtūžau. Jis neturi teisės! Greit gaunu atsakymą:“Ne. Bet jei pasisiūlytum Tu-pagalvočiau : ).“ Nusijuokiu. Kakavinukas visada sugebėdavo mane prajuokint. Net liūdniausią akimirką. Ech, pasiilgau jo. Veju tas mintis šalin. Ir nusprendžiu nebeatrašyt. O kam? Vėl mintys rupšnos žolę pievose.
Vėliau nusprendžiu patvarkyt nagus. Eilinį kartą darydama gražią formą įsikerpu iki mėsikės, o stumdinėdama odeles leidžiu kraujui taškytis laisvai. Bet bent nusilakuoju tikrai gražiai. „Paskirsiu šią dieną grožiui“-pamanau. Pasidarau agurkų-medaus kaukę, patogiai įsitaisau balkone, o tada išgirstu durų skambutį. Blembački, aš tik su trauzonais ir marškinėliais. Greeeeit į kelnes ir-prie durų. Atidarau, ir taip išsigąstu, kad agurkai nusiteškia nuo veido.

Nepykit, šita dalis tikrai kažkokie vėjai.

Man patinka, kad ta Ingrid kartais Alexą pavadina Kakavinuku ;) Visaj jam tinka tokia pravarde :D
Paskutine pastraipa (ypač du paskutiniai sakiniai) ~~~> :juokiasi: :juokiasi: :juokiasi:

įdomu :DDD Dar. ;D

Kokia kieta ta Ingrid. ;D
Man ji patikt pradeda, rimtai. ;D

Atsiprašau už šią ilgą dalį :D

Taigi, jūsų teismui

Šeštoji dalis.

Kitoj durų pusėj stovi Karlas. Sudaužytas kaip obuolys ir su kvapeliu kaip iš degtinės daryklos. „Asilas“, pagalvoju. Tas žiūri į mane žvėrelio akim ir klausia:
-Atleisi man, brangioji, ik?
-Žinai, Karlai, nedaręs man gėdos, verčiau įeik į vidų.
-Ačiū, Ingrid....,-po ilgos pauzės išgirstu žodžius,-Atsiprašau...
-Tik nereikia tų kvailų žodžių. Kas tau atsitiko? Asfaltą pabučiavai?
-Neee. Tu juk žinai, kad aš ištikimas. Savu noru to nedaryčiau. Mane privertė pabučiuot. Tiksliau aš jį laižiau. Tikrąja to žodžio prasme.
-Eikš čia, idiote mano mielas. Sutvarkysiu tavo snukelį.,-parodau pirštu į virtuvę.
Dezinfekuoju popas,žaizdas ir žaizdeles, o Karlas cypia kaip mažas vaikas:
-Skauda, Ingrid, SKAAAAAUDAAAAA.
-Nebučiuok asfalto ir nesimušk su kuo papuolė.,-pabaru Karlą.
Po kelių minučių žliumbiantį ir rėkiantį „Tu velnio moteris!!! Man skauda!!!“ Karlą paguldau į lovą. Tada pajuntu, kad man pradėjo trauktis veidas. Nubėgusi prie veidrodžio prisimenu, kad pasidariau kaukę. Nusiplaunu veidą ir išeinu iš vonios. Visur pritaškyta agurkų. O gaš... Be visų tų „laimių“, pamatau, kad vėluoju į susitikimą su broliu. Gerai, Ingrid, ramiai. Nubėgu iki spintos ir pasiimu pirmus pasitaikiusius rūbus. Apsirengiu ir išbėgu laukan.
- - - - - - - - - - - - - - - - -

-Sveika, brangioji! Laukiu tavęs jau pusvalandį,-tiesiog išgieda man Normanas.
-Labs,-suburbu.
-O tau, seserie, kaip visad-puiki, puiki, puiki nuotaika!
-Stengiuos dėl tavęs, mielasai!,-keleta minučių trunka tyla, o tada aš prabylu,-Mano nuotraukos išplatintos internete, Karlas grįžo subaladotas ir girtas, o man siaubiiiingai nesiseka.
-O!!! Žavusis Karlas grįžo iš gimtojo Mėnulio į negimtąją Žemę! Kaip netikėta!
-Baik. Grįžo sudaužytas ir su žaviom mėlynėm. Ir gėrė balažin kiek. Siaubas. Dezinfekavau jam žaizdas, o tas tampės ir klykė „Paleisk, pasiskųsiu mamai!!!”
-Čia jį primokė žalieji draugai. Jis galvojo, kad nuimsi jo kaukę, todėl tas klykimas buvo kaip apsaugos priemonė. O dėl tavo nuotraukų ineternete.... Gražiai atrodai?
-O tu tikrai kvailas, ar tik puikiai vaidini?
-Džiaukis, dabar tu būsi populiaresnė už Paris Hilton!
-Tu juk žinai, kad mano svajonė- būti Britne!!!
-Tada aš būčiau Kevinas Federlainas ir gadinčiau tau gyvenimą,-greit sumeta atsakymą brolis.
-Žinai, mano perliuk, tu ir dabar puikiausiai tai darai!,-pagiriu Normaną.
-Ak, kodėl tu man tokia gera?
Staiga išgirstu telefono melodiją. Skambina žavusis pramuštgalvis Karlas.
-Ėj, parnešk išgert, ką? Aš numirsiu. Man skauda galvą. Labai. Be to, kažkas be perstojo skambina į duris. Atsibodo.
-Dėl stipriųjų gėrimų-nesvajok. Nusimaudyk po šaltu vandeniu ir išgerk aspirino. Be to, yra vaistų nuo pagirių. Dėl skambinimo į duris. Atidaryk, nebūk kvailas.
Normanas griebia iš manęs ragelį ir pradeda rėkt:
-Sveikas, žaliasis, mielasis ateivi!!! Ruošiu projektą apie NSO. Manau, kad tu labai man pasitarnautum! Juk tu tooooks žalias!
Griebiu telefoną iš Normano. Karlas putojasi į telefono ragelį.
-Baik, Karlai. Tuoj grįšiu.,-pasakau, ir paspaudžiu raudoną telefono mygtuką.,-Normanai, važiuojam pas mane. Padėsi su Karlu.
-Miela padėti seseriai, o ypač-ateiviams. Gal kada nors jie mane paskraidins su lėkšte...Žiauriai faina būtų. Mėtyčiau skardines žmonėm ant galvų!
-Nenusišnekėk, važiuojam.
Po dešimties minučių mes jau prie namų. Staiga Normanas suklykia:
-Tu populiari!

Ten su Britne kietai. ;D
Daaar.

Bliam, gerulė šita istoriją, užsikabinau;]]tęsk

:juokiasi: :juokiasi: :juokiasi:
toliau... :DDD

perskaiciau visa istorija:nu zinok-pavarai.taip idomu sakityt,dar tie juokai taip pralinksmina.tesinuko

Iškart sakau: atleiskit už necenzūrinius žodžius. Jie skirti įspūdžiui sustiprint. :D

Part No. 7

Nesvarbu, kad Normano klyksmas mane taip išgąsdina, kad vos neatsitrenkiu į pirmą pasitaiksiusi medį. Spoksau, ir negaliu patikėt savo veizolų perteikiamu vaizdu: mano namas, o prie jo gal penkiasdešimt žurnalistų, kurie sukišę savo mikrofonus Karlui į burną. Greit įvažiuoju į kiemą ir šoku iš mašinos. Normanas pradeda vaidinti mano apsauginį. Griebia mano ranką, veda prie durų, ir šaukia:
-Pasitraukite! Praleiksite šią moterį! Nesistumdykite! Atsargiai! Valinkit nuo durų! Kur jūsų protai! Nesužeiskite Ingrid! Jos užpakaliukas apdraustas milijonu!
Karlas, nieko nesuvokdmas, šneka kažkokius vėjus apie ligoninę, ir kaip jam dabar sunku. Iš įtūžio tiesiog įgrūdu savo nevisai blaivią meilę į namą, o pati su Normanu-Geruoju Sesės Padejėju išeinu į lauką. Mano “apsauginis”, kad užklyks:
-Tylos, šlykštynės! Klausykitės šios Dievo siųstos moteries!,-tuoj po tų žodžių mus apakina blykstės, o tada pajaučiu mikrofono skonį. Žurnalistai klausinėja tokių dalykų kaip „ar kada miegojote su Alexanderiu?“, „galbūt turite nesantuokinį vaiką?“,“norite pasišildyti jo šlovės spinduliuose?“,“ar dainuosite kartu su juo dainą?“ ir taip toliau. Neiškentusi užklykiu:
-Kaip jūs drįstate klausinėti manęs tokių klausimų? Manau čia ne vieta ir ne laikas aiškintis asmeninio gyvenimo peripetijas. Ir iš vis noriu pasilikti visą tai sau. Ačiū, viso gero.
Normanas negali nepajuokavęs:
-Ačiū. Tai buvo Dievo žodis!
Įpuolam į namo vidų, o aš puolu į ašaras. Netyla skambutis į duris,girdisi šurmulys, zvimbia telefonas,o Karlas dainuoja „Kas nešokinės tas....“. Gerasis padejėjas puola raminti mane:
-Juk Kakavinis berniukas negalėjo prišnekėt tokių nesąmonių, kaip kad turite vaiką ir t.t. Jis plepus, bet su galva jam viskas gerai. Jis jaučia ribas, brangioji.
-Nebe Kakavinukas jis, bet Debiliukas. Taip elgtis NEGALIMA. Dabar visi žinos kas ir kaip. Fanės, pasidariusios mano vudu lėlę badys ją ir aš mirsiu,-bliaunu jau pasikūkčiodama.Normanas apsikabina mane ir guodžia toliau:
-Nebūk kvaila ir tu. Nueik pas būrėją ir paprašyk, kad jas užkerėtų. Tada išskrisk į Hogvarstą ir laimingai gyvenk.
Juokiuos. Po kelių minučių jau geriam arbatą, o Karlas pakeitė savo Norvegiškų užstalės dainų repertuarą į Angliškų. Girdžiu, kaip šis gieda „Baby one more time“. Brolis nebetramdo žvengo:
-Britnės genas jau yra jumyse.
-Patikėk, mes labai stengiamės, daug repetuojam.
-Girdžiu. Jo toks nuostabus balsas.... Kaip vištos. Žavu!
Sėdim gal valandą ir šnekam .Su “apsauginiu” taaaip gera šnekėt. Nejučia nuo arbatos pereinam prie stipresnių gėrimų, o mano brangenybė Karlas miega, užbaigęs savo galingą pasirodymą daina “Womanizer”.
Žurnalistai, kaip supratau, jau išsiskirstė, nes lauke tylu tylu. Virtuvėj tik musės zvimbimas tesigirdi. Tylim. Staiga už laukųjų durų išgirstam riksmą “KALE, ATIDARYK DURIS”.

ow kaip idomu. ;D
Tesinio. ;D

lb juokinga :juokiasi:
dar... ;DDD

OMSL, kaip įdomiai ir linksami rašai. Dar.

Šįkart jum nuskilo! Parašiau trumpą dalį! :D

Taigi:

Aštunta dalis!

Greit pakylu nuo kedės. Normanas bjauriu žvilgsniu mane „nusodina“ ir linksmai sako:
-Eisiu aš. Nerizikuosiu tavo sveikata.,-ir nuteškia man šypsenėlę, kuri primena „Nike“ ženklą.
Brolis nueina prie durų ir atvėręs jas linksmai taria:
-Labas vakaras, brangioji! Nuostabiai atrodote! Fanarai ir suplėšytos kelnės jums puikiai tinka!
-Pasitrauk iš kelio, asile! Kur tavo merga?
-Tai kad aš neturiu merginos,-girdžiu skambų ir linksmą brolio balsą koridoriuje,-Aš L-A-I-S-V-U-T-I-S.
-Nemeluok!!! Kas tai kiaunei leidžia šmeižti Alexą?
-ATSIPRAŠAU, žavioji mergele, bet aš kiaunių nepažįstu. Jei domitės gyvuoju pasauliu, patarčiau nuvykti į zoologijos sodą,-dabar aš jau pradedu juoktis balsu. Jis NUOSTABUS!
-Atšok su savo patarimais.
Staiga suprantu, kad kažkas negerai. Brolis šaukia „Ramiai, damute, ramiai!”. Mano ausis pasiekia dūžtančio stiklo garsas. Kažkas klykdamas atlekia į virtuvę. Atsilapoja durys ir visa įniršusi įlekia nematyta panelė. Jos rankose-peilis. Kruvinas peilis.Mintyse pagalvoju “Ingrid, atsisveikink su šauniu pasauliu. Ir su nuostabiu broliu, ir su penkiolika nesantuokinių Kakavinuko vaikų, ir su Karlo Britnės sindromu….” Tada įtūžusi mergina puola mane. Tespėju pagalvoti: “Alexai, aš myliu tave”…

na na, aš nesupykčiau už ilgesnius skyriu!

smagumėlis. dar!

mmm... idomu, labai idomu :juokiasi:
toliau... :)))

Su tuo Nike ženklu geras. ;D
Dar.