Sapnų vizijos

Na tai ką, aš irgi sugalvojau kokią istoriją sukurt. :juokiasi:
Iškarto pasakau, kad ji bus ne apie Alex'ą.
Šeip, tokios katastrofos užplūdo xDD.
Nesu kokia rašytoja, kad mano istorija butų nereali ;DD
Taigi..:

I dalis.

Einu tylia, Midsomerio gatve. Žmonių nėra, tačiau retkarčiais pravažiuoja mašinos. Matau,kaip važiuoja sunkvežimis pilnas degalų, o kita juosta rieda paprastas automobilis. Stebiu, kaip jie ramiai važiuoja, nesitikėdami nieko blogo. Tačiau staiga iš kažkur išnyra dviratis. Jis sutrikdo visą eismą. Sunkvežimis suka į kairę, automobilis į dešinę. Mano nuostabai,jie susiduria, o dviratis lyg niekur nieko nuvažiuoja.
Nieko nelaukusi bėgu prie įvykio vietos patikrinti,ar nėra nukentėjusiųjų. Bebėgdama išgirdau šauksmą, sklindanti iš automobilio,todėl prie jo ir nubėgau.
Vairuotojas skundėsi,kad įstrigo. Bandžiau jam padėti,ir mano pastangos nenuėjo per niek. Šeip ne taip ištraukiau jį iš automobilio. Kol vaikinas man dėkojo, aš nenuleidau akių nuo nedidelės liepsnelės automobilyje. Ji vis blėso,blėso,blėso... Kai jos visiškai nebesimatė, su palengvėjimu atsidusau,kad neįvyko sprogimas. Jau sukausi eiti, bet staiga vietoj mažos ugnelės įsiliepsnojo dar didesnė ugnis. Ji keliavo link sunkvežimio, pilno degalų.
Pradėjau bėgti, bet buvau per lėta. Degalai įsiliepsnojo ir įvyko sprogimas. Midsomerio gatvė buvo nušluota nuo žemės paviršiaus...

Dar, dar. Bliąh. Nekankink. Man gi tokie detektyvai visokie patinka. ;D

Šiandien jaučiu tikrai nebus kitos dalies. Nes aš kaip ir tu, vakarais kuriu.

Kokios mes panašios. ;D
Gerai, Ieva. Neflūdink.
Šiaip ilgesį galėjai parašyt gi. ;D Ir didesnį tą gatvės ar mašinų aprašymą.

Mašina buvo Mazda. Numeris : AGT 652 :juokiasi:

bet jei tu turejei omeny kad midsomerio gatve nusvale nuo zemes tai tipo nebeliko givu???

Man labai patiko.. laukiu dar.. Skaiciau skaiciau o kai jau visai isigilinau ir pasibaige.. :(

Kada tęsinys?

Greičiausiai rytoj. Pasistenksiu sukurti 2 dalis.
Bitlomane - taip. Iš vis kaip nebėra tos gatvės,su ja ir žmonių. :juokiasi:

O tai kaip ta merga?

Kažkokia nesigavusi dalis...
Ir vat, užmiršau paminėt,kad ši istorija truputį į filmą gali užnešt. ;D
Sorry, kad trumpa dalis. Ilgos nesikuria ;D

II dalis.

Pabudau. Paliečiau savo kaktą - ji buvo visa šlapia. Tik po kiek laiko supratau, kad tai buvo tik baisus košmaras. Košmaras,kuri atrodė labai tikroviškas...
Kelias valandas sėdėjau lovoje ir galvojau. Baisusis sapnas buvo mane užvaldęs. Iš akių nedingo liepsnelė, kuri virto didžiule ugnimi ir tapo sprogimo priežastimi.
-Ema,eik valgyti pusryčių!- mano mintis pertraukė mamos šauksmas. Nieko neatsakiusi nupėdinau virtuvės link.
-Tai ką šiąnakt sapnavai? - teiravosi mama.
- Emm... Nieko,- dirbtinai šyptelėjau.
- Ak taip, skambino Melisa. Liepė tau pranešt, kad ateis ne 3.00h., o 3.30h.
- Aha,gerai,- nurijau paskutinį kąsnį ir užsimetusi kuprinę ėjau link durų.
-Kur eini?- paklausė mama.
- Pas Linda,- atsakiau ir užtrenkiau duris.
Eidama mačiau keletą žmonių, važiuojančių dviračiais. Vos juos pamačius nukrėsdavo šiurpas.
-Kaip keista...- tyliai ištariau. Vėl einu gatve,o žmonių nė kvapo. Retkarčiais pravažiuoja kelios mašinos...
-Ema!- atpažinau Lindos balsą,- Kur tu keliauji?
Apsidairiau - stovėjau keliais namais toliau.
-Ups,- šyptelėjau,apsisukau ir ėjau pas Lindą.
-Nori gerti? - paklausė draugė.
-Gerai,- atsakiau ir ji man į rankas įgrūdo stiklinę kolos.
-Mergaitės,ateikit čia. Per televizorių rodo kas įvyko kitame mūsų miesto gale - Midsomerio gatvėje,- sušaukė ponia Fail, Lindos mama.
Mes su Linda susižvalgėme ir nubėgome į kambarį.
"-Midsomerio gatvėje susidūrė sunkvežimis ir automobilis. Sunkvežimis buvo pilnas degalų, todėl kai jį pasiekė ugnis,jis sprogo. Dabar ši gatvė atrodo kaip po karo. Pastatai sugriuvę, vargu ar yra gyvų",- pranešė žurnalistė.
-Vargu ar yra gyvų...- pakartojau ir net nepajutau, kaip stiklinė išslydo man iš rankų.

Vauč, kaip įdomiai. Daar.

Geras. :27:


Tęsinio!!!

Rytoj gal bus.

niu ryt tai ryt ka jau padarysi
bet tikrai turi but

Stengsiuos.

OOO man tokie ff patynka labai..Tesk

Nekreipkit dėmesio, jei nelogiški sakiniai, nes rašiau su skaudančia galva.

III dalis

-Ar tau viskas gerai? - susirūpinusi paklausė draugė. Aš nieko neatsakiau, tik atsisėdau ant sofos. Dar kokias 5min. sėdėjau praradusi amą. Tada pradėjau verkti,net pati nežinodama,kodėl. Mano verksmas buvo toks garsus, kad vos girdėjau Lindą sakant : "Ema,kaip tu?" "Ar tau viskas gerai?". Aš į ją žvilgtelėjau ašarų kupinu žvilgsniu,kuris atrodo pasakė, kodėl verkiu. Draugė liovėsi klausinėti, prisėdo prie manęs ir jau ketino kažką sakyti, bet... Aš greitai atsistojau, susirinkau man priklausančius daiktus ir bėgau iš jos namų. Bėgau,net pati nežinodama kur. Atrodė, kad tik aš kalta dėl to sprogimo. Tik aš kalta,kad žuvo daug žmonių...
Kankinama tokių minčių nubėgau prie seno ąžuolo. Ten atsisėdau,išsiliejau. Buvau labai pavargusi,todėl užmigau.
Sėdžiu šalia namų, ant kelmo. Dairausi. Nuobodu, todėl stengiuosi įžvelgti kiekvieną smulkmeną. Kaimynas pjauna žolę. Elektrinė žoliapjovė. Ta nauja, kur reklamoje sako, kad ji galėtų net ir žmogų supjaustyti. Pff.... Netikiu. Neįmanoma. Žvalgaus žvalgaus, žiūriu Melisa ateina. Žvilgt į laikrodį - 3.30h. Pačiu laiku. Eina ji lėtai,neskubėdama. Pamato mane. Pradeda bėgti. Bėga bėga švyst - mažas vaikas iš kažkur išdygsta. Draugė per vėlai jį pamatė. Norėdama berniuko neperversti, bando greitai aplink jį apibėgti. Jai pavyksta, bet Melisa praranda pusiausvyrą ir griūna ant kaimyno pievelės. Aš juokdamasi einu jai padėti,neskubu. Girdžiu kaimynas šaukia :
-Traukitės,nebesuvaldau žoliapjovės! - ir ją paleidžia. Ji lyg žaibas skrieja link Melisos. Pradedu bėgti, bet vėl buvau per lėta. Žoliapjovė pervažiavo Melisą.
-Reklama sakė tiesą,- su ašaromis akyse ištariau...
- Ema,Ema,- žadino mane Linda. Pagalvojau. Tai vėl buvo tik sapnas. Suvokiau,kad turiu gelbėti draugę. Pažvelgiu į laikrodį - 2.55h. Namai toli. Bet gal spėsiu.
- Linda, turiu gelbėti Melisą,- greitai ištariu ir stojuosi. Imu bėgti.
- Ką?! - už nugaros girdėjau nieko nesuvokiančią draugę.

oho kaip fainiai tipo cia ji ateities bureja ar ka?;DDD

Nu jo ;D

Su laiku biškį nelogiška. Iš pradžių pusę keturių, po to, be penkių trys. ;D
Dar.

Ievūškins rašo:

Su laiku biškį nelogiška. Iš pradžių pusę keturių, po to, be penkių trys. ;D
Dar.

Jei nesupratai,ten buvo sapnas.