FF-Viskas kažkada pasibaigia...PABAIGA.

Taigi dar viena iš daugelio FF.
Pagrindinė herojė Toma. Jai 20 metų.Ji gan uždara, romantiška.Neturi daug draugų, tačiau jos geriausia draugė Rasa ją nuolat supranta, užjaučia, ir jai padeda.Su ja Toma ir gyvena.Toma neturi vaikino, tačiau tiki amžina meile ir tuo, kad kadanors atsiras tas vienintelis kuris mylės ją tokią kokia ji yra.

1 dalis
Eilinis šeštadienis.Ir vėl neturiu ką veikti.Poryt į universitetą, visa savaitę šuniui ant uodegos.Rasa ir vėl negrįžo nakvot.Eilinis kartas.Jai kur kas labiau sekasi su vaikinais.Na tikėkimės bent neparsivilks girta iki paskutinio siūlo kaip nutiko aną kartą...
Tomai kyla mintis nueiti į kiną.Ji net neįsivaizduoja koks siurprizas jos ten laukia...
Taigi ji jau ten, prieina prie kasos ir perka bilietą:
-Laba diena, prašyčiau vieną bilietą į „Saulėlydį“ 11.30.
-Štai jūsų bilietas,-maloniai atsako pardavėja.
-Ačiū.
Toma įeina į salę ir atsisėda paskutinėje eilėje per vidurį.Jau beveik prasidedant filmui į salę įbėga vaikinukas susiranda savo vietą ir atsisėda.Jis atsisėdo tiesiai prieš Tomą. „Na ir sekasi!“piktai pagalvoja ji.
Kai baigėsi filmas Toma apakus ir vis dar ne atsigavus pakyla iš savo vietos.Ir leisdamasi žemyn susitrenkia su vaikinuku sėdėjusiu tiesiai prieš ją.
-Oi, atsiprašau,-susigėdusi atsiprašo, ir pakelia akinius kurie buvo nukritę vaikinui.
Jų žvilgsniai susitinka...

Dėt, nedėt?

Tęęęsinio. Patiko man.

Tvailait <3

Vau... Nesitikėjau...

Tęsk.... :44:

Tęsinys.
2 dalis.
-Nieko tokio,-nusišypsojo vaikinas.
Tomą išpylė prakaitas ir ji greitai dingo iš salės.Ji sugalvojo pasidairyti naujų drabužių, nes jau seniai kažką bepirko.“Na ir prisidirbau...“ pagalvojo ji.Beeidama ji prisiminė, kad tą vaikinuką ji kažkur jau matė.Tik niekaip negalėjo prisimint kur.Karštligiškai galvodama ji vėl susidurė su juo.Šį kartą atsiprašė jis.
-Na, šį kartą atsiprašau aš,-jis šelmiškai šyptelėjo.-Aš Alexanderis, bet mane vadina Alexu.
Toma vos nenualpo,Ji prisiminė kur jį matė.
-Labas aš Toma, malonu susipažinti,-mikčiodama atsakė ji.-Būsiu netaktiška, bet vistiek paklausiu:ar tik nebūsiu tavęs kur nors mačiusi?
-Gali būti.Aš dainininkas.Na beveik.Laimėjau atranka ir šiemet atstovausiu Norvegiją Eurovizijoje.
-O kodėl tu ne Norvegijoje?
-Pasiėmiau mini atostogu,-nusijuokė jis, ir parodė savo kerinčią šypseną.
-Aišku...
-Gal einam kurnors?-paklausė Alexas.
-Na galim, vistiek nieko neplanavau šiandien.
-Puiku.
Kai atėjo į kavinę jie jautėsi laisviau.Alexas džiaugėsi, kad niekas jo neatpažino.O Tomai teko prisiminti viską ką ji žinojo apie anglų kalbą, nors nebuvo lengva.
-Tai ką valgysi?-pasiteiravo Alexas.
-Aš nealkana.
-Na jei tu neprieštarausi aš užkasiu,-šyptelėjo jis ir pridėjo:-Ar turi šiandien laisvo laiko?
-Taip.Visą dieną nieko neveiksiu.
-Puiku.Gal galėtum man parodyti Vilnių?Tikiu, kad tai be galo gražus miestas...
-Taip, kodėl gi ne.
Ir tada suskambėjo Tomos telefonas.Priėjo padavėja, Alexas užsisakė ko norėjo.

Per greitai jie susiburkavo.;D Mano nuomonė.;}

Ačiū už kritiką.

Tai turbūt tęsinio nereikia?

Aišku, kad reikia.

Ok.Bus.

dek dar!!!
laabai patiko!!!;DDDD

Patyko :)

Tęsinys.
3 dalis.
Toma staiga pašoko.
-Kas atsitiko?-pasiteiravo Alex'as.
-Man reikia eiti.
-Gal gali bent savo numerį duoti?-paklausė jis.
Toma davė jam savo numerį ir greitai dingo minioje.Kitą dieną ji gavo iš Alexo žinutę kurioje jis rašė:“Tai kas ten vakar atsitiko?“.Toma ilgai galvojo ką parašyti, bet tada grįžo Rasa.
-Labutis.-tarė Rasa
-Sveika.-liūdnai atsakė Toma.
-Kas yra?
-Mamai blogai.Ją paguldė į ligoninę.Tai ryt neisiu į paskaitas.Iš ryto išvažiuoju.
Tada ją kažkas lyg pastūmėjo dingti iš namų.Šoktelėjo, griebė rankinę ir buvo beeinanti pro duris kai ją sustabdė Rasa.
-Kur tu eisi?.-paklausė ji.-Juk jau beveik devinta vakaro.
-Nežinau...
Toma trinktelėjo durimis ir dingo.Kadangi gyveno beveik Senamiestyje tai nusprendė pasivaikščioti.
Beeidama ji išgirdo kažką juokiantis.Ji pažiūrėjo į kairę.Ten sėdėjo vaikinas ir mergina.Toma iškarto atkreipė dėmesį...Ir pamatė Alex‘ą. Jis pabučiavo merginą sėdėjusią šalia.Mergina atsistojo ir pamojavusi nuėjo.Tada Alex‘as pamatė Tomą.Tačiau ji nežiūrėdama į Alex‘ą nubėgo.
Kai grįžo namo jau buvo 00.00.Rasa miegojo, bet Toma pažadino ją garsiai kukčiodama.
-Kas atsitiko?-užjaučiamai paklausė Rasa.
-Jis...jis...
-Kas?
-Nekreipk dėmesio...Paistalai,-norėdama atsikratyti Rasos ji nusišluostė ašaras.
Pirmadienį bevažiuodama automobiliu ji gavo SMS.Joje buvo parašyta: „Rytoj išskrendu į Norvegiją.“

Tęsk... :44:

Tęsinys. Dedu ilgą ryt nebūsiu tai...
4 dalis.
Be abejonės rašė Alex‘as.Toma paskambino jam.Kai jis atsiliepė jie pradėjo kalbėti.
-Labutis!-linksmas pasisveikino jis.
-Visai ne labas.Klausyk išvis paskambinau tau, kad pasakyti jog man nerūpi ką tu darai,-kaip galėdama šalčiau atsakė Toma ir tuoj pat pasigailėjo.
-Štai kaip.Ir kodėl gi?
-Koks tau skirtumas?Juk turi kitą.
-Ką???Ką tu svaigsti?-nustebęs paklausė Alex‘as.
-Ar aš?Išvis bučiuoji kiekvieną mergužėlę, o po to dar klausi!
-Ė!...
Tačiau jis nebespėjo, Toma padėjo ragelį.Jis skambino dar daug kartų tačiau Toma nekėlė.Dabar jai rūpėjo ne jis ir ji nesiruošė klausyti jo pasiaiškinimų.
Savaitė praėjo greitai.Ir Toma prisiminė, kad jau greitai bus „Eurovizija“.Ir tuo pačiu prisiminė Alex‘ą.
Jau po keliu dienų ji gavo Alex‘o žinutę: „Kviečiu tave į Maskvą, į Euroviziją.“ . Toma nepatikėjo. Ji paskambino jam.
-Alio, -atsiliepė jis.
-Labas, ką reiškia tavo žinutė?
-Tai kas ten parašyta.
-Sorry, bet šiuo metu neturiu tiek pinigų, kad ten nuvažiuočiau.
-Tau jų ir nereikia.Atsiųsčiau tau kelionės bilietą ir ir viską ko reikia jei pasakytum savo adresą.
Ilgai padvejojus ji vis dėlto pasakė adresą.Po kelių dienų Alex‘o laiškas jau gulėjo jos pašto dėžutėje.
Taigi jau po keturių dienų Toma stovėjo Maskvos oro uoste kur ją pasitiko Alex‘as.
-Sveika, gražuole,-pasisveikino ir pabučiavo.
-Labas,-Toma jautėsi išsekus po skrydžio.-Gal galėtume važiuoti tiesiai į viešbutį?
-Taip, gerai,-nusišypsojo, ir pažiūrėjo į ją savo didelėmis akimis.
Kai jie atvažiavo į viešbutį, atsisveikino.Jau buvo vėlu.
Kitą dieną vaikštinėdama po Maskvą ji sutiko savo mokyklos draugę Norą.
-Kokia staigmena!!!Juk nesimatėm šimta metų,-suriko Nora ir puolė Tomai į glėbį.
-Nora!!!Čia tu?O, Dieve,-Toma tiesiog nustėro.
-Ką tu čia veiki?
-Aaa...
-Kas a?Tu viena atvažiavai?-pasiteiravo Nora.
-Na kaip ir taip...
-Į Euroviziją eisi?
-Kitaip nebūčiau čia važiavus.
-Mačiau vakar tave.Gyvenam vienam viešbutį.
-Tikrai???Kai fainai!!!
-Bet...Mačiau tave ne vieną...
-Na taip, kaip ir taip gaunasi,-Toma bandė paslėpti išraudonavųsį veidą.
-Kas jis toks?
-Jis...Iš Norvegijos.Atstovauja ją Eurovizijoje šiemet.
-OMG!!!Rimtai? Aš tai su Sasha Son atvariau, aš jo viena iš pritariamųjų vokalų.
-Oho!Visada sakiau, kad turi gerą balsą.
-Gal einam kur nors?
-Jo, gerai.
Bet pradėjusi eiti Toma staiga sustojo.Nora atsisuko į ją.
-Ko stovi?Einam.
Toma timptelėjo ją už rankovės ir parodė į priekį.

Plyyz, tęsk dar šiandien..... :44:

Na matau esi viena ištikima skaitytoja... Tad laaaaaaaaaabai tau ačiū :24: :16:

O štai tęsinys:

Tęsinys.
5 dalis.
-A... Na suprantu.Pasimatysime vėliau.Mano kambarys 120.
-Ne, Nora, palauk!
Tačiau ji tik pamojavo, pasisveikino su Alex‘u ir dingo už kampo.Toma baugščiai žiūrėjo į artėjantį Alex‘ą.
-Ko taip žiūri?-su šypsena paklausė jis.
-Na tu čia taip netikėtai išdygai.
Norėdama nusukti kalbą ji paklausė:
-Kuriam pusfinalyje dainuosi?
-Antrame.Ketvirtadienį.Taigi dar keturios dienos.
-Aha.Tai, kad jau susitikome gal pasivaikščiokime?
Tačiau suskambėjo Alex‘o mobilusis.Pakalbėjęs jis priėjo ir nusiminusiu balsu pasakė:
-Nepyk, bet yra nesklandumų, man reikia eiti...Iki.-atsisveikino, bet kaip atsiprašymą pabučiavo Tomą.
-Ate...-vis dar neatsigavus pasakė Toma.
Ji grįžo į viešbutį, bet nusprendė neiti į savo kambarį o iš karto eiti pas Norą.Kai nuėjusi paskambino skambučiu atsidarius durims išgirdo klegesį.
-O, kaip puiku, kad atėjai,-nudžiugo Nora.-Užeik supažindinsiu su lietuvių delegacija.
-Gal nereikia, atrodo sutrukdžiau,-ji susigėdo ir paraudonavo.
-Ką tu kalbi???Einam.
Įėjusi į kambarį Toma pamatė kelis žinomus viedus.Visi sužiuro į ją.Toma pasijautė nejaukiai.
-Susipažinkime visi-čia Toma,- pristatė draugę Nora.-Toma čia-Sasha .Štai čia-Baiba o ten Martynas ir Samu.
Visi vienas po kito pasisveikino su Toma.Daug ką ji buvo mačiusi per televizorių.Toma greitai įsiliejo į pokalbį, tad nepastebėjo, kad jau po vidurnakčio.Visi jau pradėjo skirstytis tad ir ji atsistojo ir pasakė:
-Aš jau eisiu.Visiems labos nakties.
-Pasilik dar,-paprašė jos Nora.
-Ne, ačiū.Aš jau pavargau.Iki!
Kai grįžo į kambarį ant lovos pamatė gėlių puokštę.Ji nustebo.Gėlėse buvo raštelis: „Gražiausiai gėlei.“
Toma negalėjo patikėti.Ji iš laimės krito ant lovos ir užmigo.

Nu dar dėk.... :44: :juokiasi:

Ok bus ir už šiandien ir už rytoj.

Tęsinys.
6 dalis.
Kitą rytą ją pažadino durų skambutis.Į vidų įsiveržė pikta Nora.
-Kas nutiko?-paklausė Toma.
-Tu dar klausi manęs?Ta repeticija-kažkokia tragedija.
Toma nepastebėjo, kad buvo jau po dvylikos dienos.
-O kas negerai?
-Viskas tragiška-apšvietimas, garsas...Galėčiau vardinti ir vardinti!
-O kaip Alex‘ui sekėsi?
-Kaip tu dar gali galvoti apie jį?Nesiseka tavo šaliai, o jam viskas gerai.-su pagieža pasakė Nora.
-Tai gerai.
-O tu eisi į pirmą pusfinalį?Jis jau šiandien.
Minutėlę pamasčiusi Toma atsakė:
-Na taip.Bet pagalvojus apie eiles prie įėjimo bloga darosi.
-Tai tau nereikės ten stovėti.Aš tave pravesiu pro ten kur mes einam.Kartu pažiūrėsime.-atrodo Nora nusiramino.
-Na gerai.
-Gerai:tu apsirenk, susitvarkyk ir nusileisk žemyn aš tavęs kavinėje palauksiu.
-Ok, greitai būsiu.
Išėjus iš kambario ji pamatė Alex‘ą.Jis jai nusišypsojo ir priėjęs pabučiavo.
-Gal ne čia?-beveik supykusi paklausė Toma.
-O kas negerai?-sunerimęs paklausė Alex‘as.
-Atsisuk.
-O, Dieve...
Už kampo stovėjo paparacis.

noooriuuu dar!!!!!!!!!!;******
tesinio!!;****

Tęsinys.
7 dalis.
Tomai paskambino Nora.
-Tai kur tu?
-Dabar negaliu, čia truputį nesklandumų yra...
-O kas nutiko?
-Ne telefonu.Ateik papasakosiu.
Tuo metu Alex‘as jau buvo dingęs.
Toma vis dar stovėjo prie savo kambario durų negalėdama atsigauti.Atbėgo uždususi Nora.
-Tai...tai...tai... kas nutiko?-šnopuodama paklausė ji.
-Mus nufotkino...
-Kas tas „mus“?
-Mane ir Alex‘ą.
-O PYP!!!Tu visai???Taigi jis be kelių dienų laimėtojas!Taigi čia absoliučiai skandalas!
-Koks laimėtojas?Koks skandalas?
-Tu ką nežinai?!Taigi visa Europa jam pranašauja laimėjimą!
-Pirmiausiai reikia į finalą patekti...
-Tu dar abejoji?
-Na,-nuraudusi veidą nusuko Toma.
-Ne na ne nu, jis-laimėtojas!
-Klausyk, jei atėjai mane aprėkti tai apsisuk ir varyk, durys ten!
-Na, nepyk, taip išėjo, aš nenorėjau,-bandė teisintis Nora.-Gerai, davai nesipykstam?Einam, gal pagaliau pavyks apžiūrėti miestą?
-Galim pabandyti,-suprunkštė Toma.
-Tai einam!
-Aha aš tik tuoj paėmu rankinę ir einam.
Po 30 minučių jos jau stovėjo Raudonojoje aikštėje.
-Čia viskas taip gražu...-net aiktelėjo Toma.-Oi, palauk man skambina.
Tomai skambino Rasa.
-Sveika, tai kur tu dingai?-sunerimusi paklausė Rasa.
-Aš Maskvoje, atvažiavau į Euroviziją.
-Kaip?Kada?Iš kur gavai pinigų?-pasipylė Rasos klausimai.
-Klausyk, visa tai nesvarbu, kai grįšiu tada ir pakalbėsime.Ate
Ir Rasai nespėjus atsisveikinti Toma padėjo ragelį.
-Kas skambino?-pasiteiravo Nora.
-Iš universiteto.Klausė ko į paskaitas nevaikštau.
-Ir ką tu?
-Ir ką aš?Priskiedžiau.
Jos vaikščiojo ilgai, iki kol sutemo.
Grįžusios į viešbutį atsisveikino.Tačiau Tomai tai nebuvo paskutinis pokalbis šiandien.Grįžusi į savo kambarį ji rado ant lovos sėdinti Alex‘ą.

ooo!!!
laukiu dar!!!!!;****
kada bus tesinys?;DDDD

dvi paskutines neskaiciau nes akys jau beveik uzsimerkusios he he
tai ryt butinai daskaitysiu o iki tol kol skaiciau tai tikrai labai fainiai parasei daug idejai saunuole!!